Kategorija: Pramonė
-
Susitarus dėl papildomų milijardų, taršūs sektoriai gali būti apmokestinti solidarumo mokesčiu
Baku Klimato viršūnių susitikime pasiektas susitarimas, jog vietoje reikalingo 1,3 trln. JAV dolerių, daugiausiai teršiančios, ekonomiškai išsivysčiusios šalys nuo klimato krizės kenčiančioms besivystančioms valstybėms iki 2035 metų kasmet skirtų po 300 mlrd. Iš pradžių pasiūlyti 250 mlrd. dolerių per metus sukėlė didžiulį besivystančių šalių bei ekspertų pasipiktinimą ir pilietinės visuomenės protestus. Tačiau ir kiek didesnė…
-
Tyrimai pasaulio ateičiai negailestingi: pjauname šaką ant kurios sėdime
—
Baku (Azerbaidžanas) vykstančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP29) pristatytas naujausias „Global Carbon Project“ mokslininkų paskelbtas tyrimas rodo, jog, nepaisant globalių pastangų stabdyti klimato krizę, iškastinio kuro anglies dioksido emisijos pasauliniu mastu šiemet pasiekė rekordinį lygį. Daugiau nei 120 mokslininkų komandos rengiamoje Globalaus anglies dioksido biudžeto ataskaitoje kasmet pateikiama atnaujinta, patvirtintomis metodologijomis grįsta informacija. Šiemet…
-
Pokyčiai „per sukąstus dantis“ – iš naujų taršos mokesčių Lietuva gali ir išlošti
Po rekordinių, visą Europą alinusių šios vasaros karščių, po liūčių sukelto potvynio Ispaniją ištikusios milžiniško masto katastrofos klimato krizės padariniai tampa daugiau nei akivaizdūs. Prognozuojama, jog tokie ir panašūs klimato kataklizmai ateityje intensyvės, o jų poveikio mastas dar labiau išaugs. Šių procesų akivaizdoje Europos Sąjungos valstybės narės, regis, neskuba į nacionalinę teisę perkelti ypatingai aktualių,…
-
Gamtos kreditų sistema: žaliasis smegenų plovimas ar realus rūpestis bioįvairove?
Daugiau nei 80 proc. gamtos buveinių Europos Sąjungoje yra prastos būklės, dėl urbanizacijos, netvaraus ūkininkavimo, miškininkystės bei taršos toliau mažėja augalų ir gyvūnų rūšių skaičius, prastėja dirvožemio būklė, kyla pavojai maisto saugai. Organizacijos „World Wildlife Fund“ atliktas tyrimas atskleidė, kad gamtai žalingoms veikloms žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose kasmet išleidžiama iki 48 mlrd. eurų…
-
Ar Europos Sąjunga išlaikys žaliąjį kursą? Lūkesčiai naujajai Europos Komisijai
Aistė Pikšrytė, „Klimato reporteriai“ politikos ekspertė Dar liepos viduryje kalbėdama Europos Parlamente Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad per ateinančius penkerius metus priimti sprendimai nulems Europos vietą pasaulyje ateinantiems penkiasdešimčiai metų. Iš naujai perrinktos Komisijos pirmininkės politikos gairių ateinančiai kadencijai, taip pat iš ekspertų komentarų ir informacijos viešojoje erdvėje galima daryti prielaidą,…
-
Vilčių sustabdyti klimato kaitą beveik nėra – pasiekta grėsmę gyvybei Žemėje kelianti riba
Aistė Pikšrytė, „Klimato reporteriai“ politikos ekspertė Per pastaruosius 12 mėnesių vidutinė pasaulinė temperatūra 1,64 laipsnio viršijo ikiindustrinio laikotarpio lygį, t. y. pasiekė ir perkopė 1,5 laipsnio ribą, užfiksuotą globaliame Paryžiaus klimato susitarime, kuri, anot pasaulio mokslininkų, kelia grėsmę gyvybei Žemėje. Mokslininkai taip pat prognozuoja, kad 2024 metai ir vėl bus patys šilčiausi žmonijos istorijoje, o…
-
Anglies dioksido kainodara – neteisinga ir kolonijinė priespaudos sistema (II)
—
2013 m., siekdamos suaktyvinti smunkančias prekybos anglies dioksido leidimais rinkas, kasybos pramonė ir organizacijos, užsiimančios prekyba minėtais leidimais, ėmėsi savo įvaizdžio pertvarkos. Maždaug tuo pat metu vyriausybės ir korporacijos sujungė prekybą anglies dioksidu, kompensacines išmokas, mokesčius, REDD+ ir kitą prekybą gamtosaugos srityje į bendrą terminą „anglies dioksido kainodara“, ketindamos atskiras įgyvendinamas schemas sujungti į pasaulinę…
-
Anglies dioksido kainodara sudaro sąlygas iškastinio kuro gavybai tęstis be jokių suvaržymų (I)
—
Per pastarąjį dešimtmetį anglies dioksido apmokestinimo sistemos tapo pagrindine klimato krizės sprendimo strategija. Tačiau šie kainodaros metodai, pagal kuriuos šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršai suteikiama piniginė vertė, nuslepia faktą, kad anglies dioksido kainų nustatymas sudaro sąlygas iškastinio kuro gavybai tęstis be jokių suvaržymų, darant klaidingą prielaidą, kad rinkos jėgos paskatins gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.…
-
Lobistai skleidžia melą apie miškus ir klimatą – nori pakeisti natūralius miškus plantacijomis
Miškų anglies dioksido kompensavimo schemos jau seniai yra tapę populiariu apgaulingu sprendimu, padedančiu tęsti iškastinio kuro naudojimą. Tačiau vis dažniau į šias schemas įtraukiamas ir žemės ūkis bei dirvožemis. Žemės ūkio ir miškininkystės kompensacijos yra vadinamųjų gamta pagrįstų sprendimų (angl. nature-based solutions) pagrindas. Šiuo metu, kai politiniu lygmeniu siekiama didinti savanoriškas anglies dioksido rinkas, kad…
-
Pasaulio valstybės nesilaiko tarptautinių klimato tikslų – toliau subsidijuoja iškastinio kuro pramonę
Nepaisant pasaulio valstybių ambicingų klimato įsipareigojimų, reali situacija siekiant mažinti iškastinio kuro vartojimą demonstruoja, jog pasaulis vis dar nėra pasirengęs jo atsisakyti. Prognozuojama, jog anglies gavyba globaliu mastu didės iki 2030 metų, o naftos ir gamtinių dujų – bent iki 2050 metų.