2013 m., siekdamos suaktyvinti smunkančias prekybos anglies dioksido leidimais rinkas, kasybos pramonė ir organizacijos, užsiimančios prekyba minėtais leidimais, ėmėsi savo įvaizdžio pertvarkos. Maždaug tuo pat metu vyriausybės ir korporacijos sujungė prekybą anglies dioksidu, kompensacines išmokas, mokesčius, REDD+ ir kitą prekybą gamtosaugos srityje į bendrą terminą „anglies dioksido kainodara“, ketindamos atskiras įgyvendinamas schemas sujungti į pasaulinę sistemą.
2015 m. Paryžiaus susitarime šis tikslas buvo dar labiau įtvirtintas – jame nustatyti mechanizmai, kaip šalys gali vykdyti išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus, susiedamos regionines prekybos anglies dioksidu sistemas ir kitus anglies dioksido kainodaros metodus.
Paryžiaus susitarimo 6 straipsnis yra šios sutarties straipsnis dėl anglies dioksido kainų nustatymo. 6-ajame straipsnyje numatyti du pagrindiniai prekybos tarša mechanizmai. 6-ojo straipsnio 2 dalis vadinasi „Bendradarbiavimo metodai“, pagal ją šalys gali prekiauti tiesiogiai, nenaudodamos tarptautinio mechanizmo. 6.2 punktas gali būti naudojamas tuo atveju, kai nacionalinės ar regioninės priemonės, pavyzdžiui, Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema (angl. Emissions Trading Scheme), yra susietos su panašia sistema, siekiant sukurti tarptautinę anglies dioksido rinką.
Pagal 6.2 punktą taip pat galima taikyti nacionalines ir dvišales anglies dioksido kreditais grindžiamas sistemas, veikiančias už JTBKKK ribų.
Pavyzdžiui, klimato kaitos švelninimo veikla gali būti įgyvendinama vienoje šalyje, o išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas gali būti perkeltas į kitą šalį taikant anglies dioksido apskaitą pagal vadinamąjį tarptautiniu mastu perkeltą klimato kaitos švelninimo rezultatą (angl. Internationally Transfered Mitigation Outcome, ITMO). Tuomet ITMO įskaitomas į šalies išmetamųjų teršalų mažinimo tikslą, vadinamą nacionaliniu mastu nustatytu įnašu (angl. National Determined Contribution, NDC). Mažinimas apimtų daugumą klaidingų sprendimų, aptariamų leidinyje „Hoodwinked“.
Švarios plėtros mechanizmas
Istoriškai didžiausias pasaulinis anglies dioksido kompensavimo mechanizmas yra Švarios plėtros mechanizmas (ŠPM), numatytas Kioto protokole. 6 straipsnio 4 dalyje yra nuostata, pagal kurią Paryžiaus susitarime numatyta ŠPM paversti darnaus vystymosi mechanizmu (DVM). Kompensacijos vėl būtų įskaičiuojamos į šalies NDC. Tačiau vis dar kyla klausimų, kas nutiks su esamais ŠPM kreditais, kaip veiks DVM ir kam ši priemonė galios. Šio straipsnio rengimo metu akivaizdu, kad kviečiamas stambusis verslas, privačiajam sektoriui „siūlant tinkamas paskatas“.
Galiausiai, 6.8 straipsnis remiasi ne rinkos principais grindžiamais metodais. Į šį skirsnį gali būti įtrauktos ir apgaulingos gamtosaugos iniciatyvos, pavyzdžiui, mokėjimai už aplinkosaugos paslaugas (MAP), kai viena unikali ekosistema iškeičiama į „gamtosaugos“ projektą kitur. MAP projektais dažnai remiama iškastinio kuro pramonės plėtra, kai valstybė reikalauja įgyvendinti socialinius ar ekologinius projektus pagal socialinę veiklos licenciją (SVL) arba ekologinių leidimų išdavimo reikalavimus. Vykdant tokius projektus, vystymosi vardu dėl žaliavų eksploatavimo gali būti sunaikintas ištisas regionas, jei tik kažkur kitur bus įgyvendintas koks nors projektas.
„MAP projektais dažnai remiama iškastinio kuro pramonės plėtra, kai valstybė reikalauja įgyvendinti socialinius ar ekologinius projektus pagal socialinę veiklos licenciją (SVL) arba ekologinių leidimų išdavimo reikalavimus. Vykdant tokius projektus, vystymosi vardu dėl žaliavų eksploatavimo gali būti sunaikintas ištisas regionas, jei tik kažkur kitur bus įgyvendintas koks nors projektas.”
Kadangi dėl prekybos apyvartiniais taršos leidimais struktūros Paryžiaus susitarime vis dar deramasi, 2019 m. pabaigoje pasaulis pirmą kartą pamatė, kaip savanoriškos rinkos išstumia atitikties rinkas. Stambusis verslas klestinčiose ir nereguliuojamose savanoriškose rinkose labai veržėsi pretenduoti į anglies dioksido neutralumą. Nuo didžiųjų avialinijų iki „Microsoft“, „TC Energy“ ir „Amazon“ – miško kompensacijos, sausumos kompensacijos ir visos kitos anglies dioksido kainodaros apraiškos įžengė į naują teritoriją.
Klaidinantys terminai – korporacijų ir politikų kasdienybė
Šiandien tiek politikai, tiek korporacijos gausiai vartoja abejotinus ir klaidinančius terminus, tokius kaip grynieji nulinės emisijos tikslai, neutralus / teigiamas / neigiamas anglies dioksido kiekis, gamta paremti sprendimai (GPS) ir anglies dioksido surinkimas.
Grynasis nulinis išmetamųjų teršalų kiekis, kuris, atrodytų, rodo, jog anglies dioksido neišmetama visai, iš tiesų reiškia tik tai, kad įmonė, vyriausybė ar kitas subjektas gali atimti visą esamą išmetamųjų teršalų kiekį iš skaičiuoklės ir keliais klaviatūros paspaudimais bei tam tikrais anglies dioksido kompensacijų dydžiais pasiekti „nulį“. Tačiau teršiama ir toliau.
„Šiandien tiek politikai, tiek korporacijos gausiai vartoja abejotinus ir klaidinančius terminus, tokius kaip grynieji nulinės emisijos tikslai, neutralus / teigiamas / neigiamas anglies dioksido kiekis, gamta paremti sprendimai (GPS) ir anglies dioksido surinkimas.”
Gamtą siekiama prilyginti technologijoms
Pavojinga tai, kad pastaruoju metu siekiama ne tik įkainoti anglies dioksidą kaip naują aplinkosaugos paslaugų prekę, bet ir prilyginti gamtą technologijoms. Todėl naujojoje klimato geoinžinerijos bangoje daugiausia dėmesio skiriama „anglies dioksido šalinimui“, apimančiam tokias įrodymais nepagrįstas technologijas kaip tiesioginis oro surinkimas ir anglies dioksido surinkimas bei saugojimas ir sekvestravimas.
Norint pasiekti grynojo nulinio išmetamųjų teršalų kiekio tikslus, be anglies dioksido surinkimo, dėmesys anglies dioksido šalinimui sutelkiamas ir į vadinamuosius gamta paremtus sprendimus (GPS), kurie yra tapę nauju žemės sektoriaus anglies dioksido terminu.
Atsiranda naujų prekybos apyvartiniais taršos leidimais mechanizmų, kurie taptų platforma dabar jau įprastų miškuose pagamintų kompensacinių taršos leidimų komercializacijai ir išplėstų žemės sektoriaus anglies dioksido kompensacinių taršos leidimų taikymą dirvožemiui, žemės ūkiui ir gamyklinių ūkių dujoms.
Nors anglies dioksido kainodaros šalininkai vis dar nesiima jokių priemonių dėl didėjančio išmetamųjų teršalų kiekio ir poveikio ekosistemoms, naujasis dėmesys anglies dioksido šalinimui ir GPS derinamas su įprastomis, tačiau vis dar labai populiariomis miškų kompensacijomis. Šia prasme, niekas iš esmės nesikeičia: akivaizdu, jog anglies dioksido šalinimas, „natūralūs klimato sprendimai“, grynasis nulinis išmetamųjų teršalų kiekis ir GPS tėra dar vienas bandymas nukreipti dėmesį nuo gamtą niokojančios žaliavų gavybos.
Vyriausybėms, korporacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms siekiant sukurti pasaulinę anglies dioksido rinką susiejant nacionalines ir subnacionalines rinkas pagal 6-ąjį straipsnį, anglies dioksido kainodaros schemos turi būti pripažintos tuo, kas jos iš tikrųjų yra: neteisinga ir kolonijinė priespaudos, rasistinės, patriarchalinės kapitalistinės sistemos, skirtos išlaikyti status quo ir pateisinti žemės vagystes, kad, siekiant papildyti pasaulio valdžios kišenes, iškastinis kuras ir toliau tekėtų iš žemės, o iš miškų tebebūtų vežama mediena, tąsa.
„Anglies dioksido kainodaros schemos turi būti pripažintos tuo, kas jos iš tikrųjų yra: neteisinga ir kolonijinė priespaudos, rasistinės, patriarchalinės kapitalistinės sistemos, skirtos išlaikyti status quo ir pateisinti žemės vagystes, kad, siekiant papildyti pasaulio valdžios kišenes, iškastinis kuras ir toliau tekėtų iš žemės, o iš miškų tebebūtų vežama mediena, tąsa.”
Šis tekstas pirmą kartą publikuotas leidinyje „Hoodwinked in the houthouse. Resist False Solutions to Climate Change“ („Užsimerkę šiltnamyje. Atsparumas klaidingiems klimato kaitos sprendimams“) 2021 m. , publikuotame portale https://climatefalsesolutions.org/.
Šį tekstą parengė: „Indigenous Environmental Network“: ienearth.org, co2colonialism.org, „Indigenous Environmental Network“: ienearth.org, co2colonialism.org.
Vertimas į lietuvių kalbą: Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.