Dauguma žmonių yra susipažinę su klimato kaita kaip aplinkos problema. Klimato kaita sukelia ekstremalias audras, karščio bangas, sausras, potvynius, miškų gaisrus, jūros lygio kilimą ir kt. Kylanti temperatūra, ekstremalūs klimato reiškiniai, užterštas oras, vanduo taipogi daro didžiulį poveikį sveikatai.
Klimato krizė yra didžiausias mūsų laikų žmogaus teisių iššūkis. Tai paveikia daugelį žmogaus teisių, įskaitant teisę į gyvybę, sveikatą, maistą, vandenį, būstą, saugumą ir čiabuvių teises. Nors klimato kaita paliečia mus visus, labiausiai nukentės skurdesnės šalys ir nepalankioje padėtyje esančios bendruomenės.
Sąvoka „klimato teisingumas“ apibūdinama pasaulinė klimato kaita kaip politinis ir etinis klausimas, o ne vien tik kaip aplinkos problema. Dažnai pripažįstama, kad pažeidžiamiausiems ir neturtingiausiems visuomenės nariams klimato kaitos pasekmės dažnai būna skaudžiausios. Ypatingai svarbu paminėti, kad būtina atkreipti dėmesį į šalių, kurios vystėsi naudodamos gamtos išteklius, atsakomybę.
Poveikis yra dar didesnis labiau pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kurios turi menkesnes galimybes prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio. 2023 m. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisijos suvestinės ataskaitos apie klimato kaitą duomenimis, 2010-2020 m. žmonių mirtingumas nuo potvynių, sausrų ir audrų labai pažeidžiamuose regionuose buvo 15 kartų didesnis nei mažai pažeidžiamuose regionuose.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad maždaug 3,3-3,6 mlrd. žmonių gyvena itin klimato kaitos pažeidžiamomis sąlygomis ir didžiausias pavojus pastebimas Afrikoje, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje mažiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, mažose salose, salynuose ir Arkties regione. Vietinės tautos, čiabuviai, smulkieji ūkininkai ir mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai sunkiausiai prisitaiko prie klimato kaitos sukeltų krizių.
Klimato teisingumas išryškina kelias pagrindines problemas:
- Labiausiai pažeidžiami klimato kaitos yra tie, kuriems tenka maža atsakomybė už šio pokyčio sukėlimą.
- Labiausiai pažeidžiamų klimato kaitai grupių ištekliai ir gebėjimai susidoroti su klimato kaitos padariniais yra riboti.
Klimato kaita vis didina jau esamas nelygybes. Vyriausybių nesugebėjimas imtis veiksmų dėl klimato kaitos padarinių stabdymo – taip pat žmogaus teisių pažeidimas.
Klimato kaita ir kolonializmas
Indira Gandhi, Indijos politikė, ministrė pirmininkė, teigė, kad daugelis aplinkosaugininkų argumentų dėl gamtos apsaugos yra šiaurietiški bandymai riboti Pietų valstybių vystymąsi. Skurdas yra didžiausia Pietų valstybių problema, o vystymasis yra sprendimas, tuo tarpu susirūpinimas gamtos apsauga neturėtų būti naudojamas kaip argumentas, siekiant išlaikyti besivystančias valstybes skurde.
Mažesnes pajamas gaunančios šaly bei mažose salos yra labiausiai paveiktos klimato kaitos. Šių šalių žmonės labai mažai prisidėjo prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, tačiau yra vieni iš labiausiai nukentėjusiųjų. Nors kai kurios šalys yra ypač pažeidžiamos klimato kaitos dėl geografinės padėties, pavyzdžiui, mažos salų valstybės, neatsitiktinai mažesnes pajamas gaunančios šalys patiria daugiausia nuostolių ir žalos.
Taip yra ne tik dėl su klimatu susijusių nelaimių, bet ir dėl ilgalaikių kolonializmo pasekmių bei dėl taikytos praktikos nevienodai paskirstyti išteklius tarp šalių. Šiuos galios skirtumus vis dar įgalina esantis rasizmas ir neokolonijinės nuostatos. Mažesnes pajamas gaunančios šalys neturi pinigų prisitaikyti prie neigiamų klimato kaitos padarinių. Ir vis dėlto tie, kurie turi reikiamų išteklių, pavyzdžiui, didesnes pajamas gaunančių šalių korporacijos ir vyriausybės, reguliariai nepaiso savo teisinės atsakomybės ir įsipareigojimų spręsti šią žalą.
Klimato kaita ir vietos gyventojai
Vietos bendruomenės ir čiabuviai (ang. Indigenous people) visame pasaulyje susiduria su vienais didžiausių klimato kaitos padarinių. Pavyzdžiui, Amazonės upės bendruomenės ir čiabuviai kenčia nuo naftos gavybos įtakos gamtai ir visai ekosistemai (pvz., Ekvadoro atvejis byloje prieš „Chevron“, vietos bendruomenių byla prie Ekvadoro vyriausybę). Šios bendruomenės yra išstumiamos, pokyčiai klimate ir tarša tiesiogiai daro įtaką jų gyvenimams.
Šalindami pagrindines klimato kaitos priežastis kartu prisidedame prie kitų socialinių, rasinių ir aplinkosauginių klausimų sprendimo. Vietinių bendruomenių gyvenimas ir pragyvenimo šaltinis priklauso ne tik nuo jas supančios ekosistemos, bet jų kasdienybė tiesiogiai glaudžiai susijusi su gamta, žeme, vandeniu. Atsparumas klimato kaitai matuoja bendruomenės gebėjimą atsigauti po klimato kaitos ir jo sukurto poveikio, pavyzdžiui, uragano, sausros ar potvynio. Prisitaikymas – tai nuolatinio ir stiprėjančio neigiamo klimato kaitos poveikio mažinimas bendruomenėje.
Klimato kaita ir rasizmas
Klimato kaitos ir su iškastiniu kuru susijusios taršos poveikis žmonėms taip pat susijęs su rase. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje tamsiaodžių bendruomenės dažnai yra priverstos kvėpuoti toksišku oru, nes jų gyvenamieji rajonai dažniau yra šalia elektrinių, naftos chemijos gamyklų ar naftos perdirbimo gamyklų. Afroamerikiečiai tris kartus dažniau miršta nuo oro taršos nei kiti JAV gyventojai.
Parengė Justina Kaluinaitė, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma. „Klimato reporterių“ nuotr.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
