Vilniaus miesto savivaldybės planai pradėti naudoti vandenilinius autobusus kelia daug abejonių dėl didelių kaštų ir mažo efektyvumo. Ne vienas Europos miestas jau yra atsisakęs vandenilinių autobusų ir pasirinkęs elektrinius, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime.
„Vilniuje oro užterštumas gerokai viršija Pasaulinės sveikatos organizacijos nustatytas normas, o tai daro didelį neigiamą poveikį gyventojų sveikatai. Tad Vilniaus miesto savivaldybės planai dalį iškastinį kurą naudojančių autobusų pakeisti netaršiais, naudojančiais vandenilį, atrodo sveikintini. Tačiau ar pasirinktas būdas iš tiesų yra efektyviausias?“, – klausia VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.
Vandenilinius autobusus kuru aprūpinti ketina Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), gamindami vandenilį iš biokuro jėgainėse, saulės ir vėjo elektrinėse pagamintos elektros energijos. Remiantis VŠT ataskaita, iš viso per metus reikės apie 30–32 GWh elektros – maždaug tiek, kiek sunaudoja 16 tūkstančių namų ūkių.
Toks VŠT gaminamas vandenilis bus iš žalios elektros energijos, tad vandeniliu varomi autobusai tiesiogiai neišskirs šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų.
„Ironiška, bet VŠT nusimato vandenilį viešojo transporto autobusams pristatyti dyzeliniais sunkvežimiais, taip iš dalies panaikinant jo aplinkosauginę naudą“, – pastebi D. Tracevičius.
Vandeniliu varomus autobusus Vilniaus viešojo transporto įmonė planuoja įsigyti už daugiau nei 8 mln. eurų. Jų bus iš viso 16. Tokio paties dydžio elektriniai autobusai kainuoja ženkliai mažiau, už tą pačią sumą būtų galima įsigyti apie 20. Investicijos tuo nesibaigs, nes reikės ir kelis milijonus kainuojančios vandenilio pildymo stotelės.
Vidutiniškai 100 km nuvažiuoti įprastas autobusas sunaudoja apie 33 litrus dyzelinio kuro ir išmeta apie 87 kg CO2. Vandenilį naudojančiam autobusui tam pačiam atstumui įveikti reikia apie 8 kg vandenilio.
„Pavyzdžiui, Latvijoje veikiančioje vandenilio stotelėje jis kainuoja net apie 13 eurų už kilogramą, be pridėtinės vertės mokesčio. Net jei VŠT sugebėtų jį tiekti perpus pigiau, kas yra mažai tikėtina, vandenilis išliktų itin brangus kuras“, – komentuoja D. Tracevičius.
O jeigu vietoje vandeniliu varomų autobusų būtų naudojami elektriniai? Jie irgi mažintų Vilniaus oro užterštumą bei poveikį klimatui, o 100 km įveiktų vos su 115 kWh.
Tarptautinė organizacija Transport & Environment skaičiuoja, kad elektrinis transportas yra daugiau nei tris kartus efektyvesnis vandenilinis, lyginant bendrą elektros energijos naudojimą. Taip pat būtų sutaupoma daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nes elektros energijos dyzeliniu transportu vežioti nereikia.
Europoje ne vienas miestas jau išbandė vandenilinius autobusus ir jų atsisakė dėl aukštų eksploatacijos kaštų bei žemo efektyvumo. Osle nuo 2013 metų buvo bandomi penki vandeniliniai autobusai, kurių buvo atsisakyta vos po kelerių metų. Šiuo metu visas Oslo viešasis transportas yra elektrifikuotas. Vokietijos mieste Vysbadene 10 vandenilinių autobusų pradėti naudoti 2021 metai ir jau po metų jų atsisakyta. Šiai dienai Vysbadene naudojama 120 elektrinių autobusų.
Tokios ir panašios istorijos kartojasi daugelyje didesnių Europos miestų. Remiantis Švaraus transporto tarptautinės tarybos duomenimis, paskutinį 2024 m. ketvirtį daugiau nei 50 proc. visų naujų miestų autobusų Europoje buvo elektriniai. Vandenilinių buvo gerokai mažiau nei 1 proc.
„Ar remiantis kitų miestų patirtimi, Vilniui tikrai reikia vandenilinių autobusų, kurie miesto gyventojams kainuotų gerokai daugiau? Geresni sprendimai yra šalia ir jie vadinami elektriniais autobusais. Tai būtų efektyvus, netaršus bei vilniečių piniginių nedraskantis viešasis transportas“, – teigia D. Tracevičius.
Pagal www.circulareconomy.lt informaciją parengė R. Trainytė. Panaudota Canva.com iliustracija.
Šį tekstą siūlo „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt).
Tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybinių organizacijų įkurta pilietinės žiniasklaidos iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra. Tekstą prašytume skelbti nurodant autorių ir šaltinį „Klimato reporteriai“.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.