Žaliųjų teiginių direktyva, dėl kurios šiuo metu vyksta paskutinis derybų etapas Briuselyje, yra gera galimybė Europai panaikinti manipuliavimą tvarumo teiginiais. „Kokie elementai reikalingi, kad naujoji direktyva būtų efektyvi?“, –klausia VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.
D. Tracevičiaus teigimu, skaičiai yra stulbinantys – net 76 proc. produktų ES rinkoje yra su ekologiniais teiginiais, tačiau daugiau nei pusė jų yra klaidinantys, nepagrįsti arba tiesiog netikslūs. Esminė priežastis – tikimybė būti nubaustam yra itin nedidelė kaip rodo „Neste“ atvejis.
„Vartotojams reikia teiginių iš verslo, kuriais jie galėtų pasitikėti. Žaliųjų teiginių direktyva turėtų padėti tą išspręsti“, – sako D. Tracevičius.
Pirmiausia, reiktų uždrausti aplinkosauginius teiginius, grindžiamus poveikio aplinkai „kompensavimu“ – kaip nėra klimato atžvilgiu neutralaus banano, taip nėra klimato atžvilgiu neutralios oro linijų bendrovės.
Jau dabar nustatyta, kad „kompensavimas“ yra labai ydinga ir klaidinanti sąvoka, neatitinkanti mokslinių įrodymų. Dabar tuo reikia papildyti ir Žaliųjų teiginių direktyvą. Įmonėms niekas neuždraudžia prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo ir apie tai skelbti.
Pavyzdžiui, kai įmonė perka kreditus, ji finansuoja projektą, kuriuo šalinamas išmetamas anglies dioksido kiekis arba atkuriama gamta, pavyzdžiui, sodinami medžiai arba finansuojama atsinaujinanti energija. Tačiau tai neatleidžia jos nuo būtinybės mažinti savo pačios išmetamų teršalų kiekį. Žaliųjų teiginių direktyvoje turi būti reikalaujama, kad įmonės tai pripažintų.
Antra, reiktų apriboti aplinkosauginius teiginius, kuriuos teikia labai taršios pramonės šakos.
„Iškastinio kuro reklamoje nėra vietos žaliesiems teiginiams. Iškastinio kuro pramonė negali patikimai pagrįsti reklaminių žaliųjų teiginių, kaip ir tabako pramonė negali pagrįsti teiginių apie sveikatą“, – įsitikinęs D. Tracevičius
Pasako jo, įmonės neturėtų turėti galimybės reklamuoti nereikšmingos „žaliosios“ veiklos, kad pakeistų visuomenės požiūrį. Todėl siekiant apsaugoti vartotojus ir sumažinti tikrintojams bei reguliavimo institucijoms tenkančią naštą, būtina nustatyti aiškų apribojimą.
Trečia, privalu užtikrinti veiksmingą visų teiginių patikrinimą prieš jiems patenkant į rinką.
Pasitikėjimą lengva prarasti ir sunku atgauti. Net 76 proc. ES rinkoje esančių produktų yra netiesiogiai arba aiškiai nurodyti ekologiški teiginiai, o daugiau nei pusė įmonių aplinkosauginių teiginių yra klaidinantys, nepagrįsti arba netikslūs.
Rinkos institucijos negali pakankamai užtikrinti galiojančių teisės aktų vykdymo dėl didžiulio esamų teiginių skaičiaus. Reikalavimas nepriklausomai tikrinti visus teiginius prieš jiems patenkant į rinką leistų iškart panaikinti žaliąjį smegenų plovimą. Svarbiausia, kad būtų atliekama nepriklausoma patikra, bet vieną kartą gavus patvirtinimą, nereikėtų kreiptis daugiau.
Pagal www.circulareconomy.lt informaciją parengė R. Trainytė. Panaudota Canva.com iliustracija.
Šį tekstą siūlo „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt).
Tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybinių organizacijų įkurta pilietinės žiniasklaidos iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra. Tekstą prašytume skelbti nurodant autorių ir šaltinį „Klimato reporteriai“.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.