Daugiau kaip 260 nevyriausybinių aplinkosaugos, švietimo, žmogaus teisių užtikrinimo ir kt. organizacijų šiandien raštu kreipėsi į Prezidentą, Seimą bei Vyriausybę ragindamos įgyvendinti ambicingą mokesčių pertvarką, kuri užtikrintų mokesčių teisingumą, ženkliai didesnį perskirstymą ir tvarius viešuosius finansus.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžia, kad nepakankamai progresyvi ir socialinio teisingumo neužtikrinanti Lietuvos mokesčių sistema yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių aukštą pajamų nelygybę šalyje. 2023 m. pajamų atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų siekė 6,32 karto ir buvo vienas aukščiausių Europos Sąjungoje.
„Matome, kad didžiausia mokestinė našta tenka vidurinei klasei, o labai dideles pajamas gaunantys asmenys proporcingai sumoka netgi mažesnę pajamų dalį“, – sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Daug išimčių – iškraipo sistemą
Nevyriausybinės organizacijos nepalaiko PVM didinimo. Pasak jų, šis mokestis santykinai labiausiai paveikia mažas pajamas gaunančius gyventojus. Vietoje to, raginama kovoti mokesčių sistemos spragomis. Viena jų – gyventojų pajamų apmokestinimas pagal pajamų šaltinį, todėl vienodo dydžio pajamas gaunantys asmenys moka skirtingus mokesčius. Kita – mokestinės lengvatos ir išimtys.
„Daugelis galiojančių lengvatų yra fragmentiškos, socialiniu požiūriu neteisingos ir lemia netolygų mokestinės naštos pasiskirstymą. Paskaičiuota, kad įvairios mokestinės išimtys lemia apie 790 mln. eurų nesurenkamų pajamų per metus“, – teigia Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Jis pabrėžė ir bendro vidaus produkto (BVP) perskirstymo neteisingumą. Lietuvoje bendras perskirstymas nuo BVP lyginant su kitomis ES valstybėmis yra mažas. 2023 m. duomenimis Lietuva nuo BVP perskirstė 37,4 proc., tuo tarpu ES vidurkis siekė 49 proc.
„Dėl nepakankamo perskirstymo ir mažo biudžeto kenčia sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos finansavimas, o tai reiškia, kad didelei daliai vartotojų paslaugos yra neprieinamos arba nekokybiškos, o viešąsias paslaugas teikiančių darbuotojų atlyginimai yra itin menki“, – komentuoja K. Kupšys.
Spaudimas gynybai neturi užgožti kitų problemų
Pastaraisiais metais jaučiamas vis didesnis spaudimas didesniam biudžeto pajamų surinkimui dėl gerokai išaugusio gynybos finansavimo poreikio. Švietimo organizacijų tinklo vadovės Juditos Akromėnienės teigimu, būtina užtikrinti, kad papildomai į biudžetą surinktos lėšos būtų efektyviai panaudojamos tiesioginiam gynybos finansavimui ir ilgamečiams viešojo sektoriaus finansavimo problemoms spręsti.
„Stiprinant Lietuvos socialinę ir sveikatos apsaugą, švietimą bei aplinkosaugą ne tik kursime solidaresnę ir atsparesnę visuomenę, bet ir užtikrinsime ilgalaikį šalies augimą“, – įsitikinusi J. Akromėnienė.
Pasak jos, nors Lietuva švietimui skiria panašią BVP dalį kaip vidutiniškai ES, tačiau dėl mažesnio BVP tenkančio vienam gyventojui šios lėšos yra nepakankamos, norint užtikrinti kokybišką švietimą.
Mažos pajamos iš su aplinkosauga susijusių mokesčių
Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė pastebi, kad Lietuvos pajamos iš su aplinkosauga susijusių mokesčių 2020 m. vis dar buvo vienos mažiausių ES (apie 954,4 mln. EUR). Jos sudarė tik 1,93 proc. BVP (palyginti su 2,24 proc. ES vidurkiu).
Pasak L. Paškevičiūtės, mokesčiai gali prisidėti formuojant tinkamus kainų signalus ir paskatas ekonominės veiklos vykdytojams. Turėtų būti įgyvendinamas principas „teršėjas moka“, pagal kurį teršėjas turėtų padengti taršos prevencijos, kontrolės ir taisomųjų priemonių išlaidas.
„Europos Komisija yra parengusi studijų, padedančių nustatyti taikliausius į didžiausius teršėjus orientuotus mokesčius ir principus užtikrinti socialinį šių mokesčių teisingumą“, – sako L. Paškevičiūtė.
Tarp siūlymų – didesni mokesčiai kapitalui ir prabangai
Nevyriausybinės organizacijos siūlo vienodai apmokestinti individualios veiklos ir darbo užmokesčio pajamas. Taip pat – reformuoti gyventojų pajamų mokestį ir užtikrinti progresyvumą, t.y. aukštesnėms pajamoms taikyti aukštesnį GPM tarifą. Be to, didinti GPM progresyvumą, įvedant papildomus mokestinius laiptelius.
Pabrėžiama, kad reiktų vengti PVM didinimo, nes šis mokestis santykinai labiausiai paveikia mažas pajamas gaunančius gyventojus. Vietoje to, plėsti pajamų bazę per teisingesnį pajamų, kapitalo ir turto apmokestinimą, užtikrinti griežtesnę PVM grobstymo kontrolę ir griežtinti atsakomybę už šešėlinę veiklą.
Pasisakoma ir už efektyvaus nekilnojamojo turto mokesčio, pagrįsto turto verte ir orientuoto į turtingesnes gyventojų grupes, įvedimą, dividendų apmokestinimo tarifo didinimą, prabangios nuosavybės ir prabangos prekių apmokestinimą.
Taip pat raginama užtikrinti, kad mokesčių pertvarkos nauda būtų aiškiai matoma – papildomos biudžeto pajamos turi būti nukreiptos į gynybą ir viešųjų paslaugų gerinimą (socialines paslaugas, švietimą, sveikatos priežiūrą, būsto politiką ir k.t.). Tam pasitarnautų specialaus mokesčių sistemos pertvarkos poveikio vertinimo mechanizmo sukūrimas. Į šį mechanizmą raginama įtraukti nepriklausomas institucijas ir socialinius partnerius.
Su visais nevyriausybinių organizacijų siūlymais galima susipažinti čia >>
Parengė R. Trainytė. Canva.com nuotrauka.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>