Artėjant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko pavasario susitikimams, Šiaurės ir Baltijos šalių pilietinės visuomenės organizacijos kreipiasi į šių institucijų valdytojus, ragindamos imtis esminių reformų. Organizacijos, dirbančios žmogaus teisių, skurdo mažinimo, klimato teisingumo ir sąžiningo išteklių paskirstymo srityse, išreiškia susirūpinimą dėl dabartinių skolų mechanizmų ir jų poveikio pažeidžiamoms šalims.
Skolos tvarumo vertinimai – ne tik technika, bet ir politika
Kreipimesi pabrėžiama, kad TVF ir Pasaulio banko atliekamos skolos tvarumo analizės, nors formaliai laikomos techninėmis, iš tiesų yra politiškai įkrautos. Jos daro tiesioginę įtaką sprendimams dėl paskolų, dotacijų ir skolos restruktūrizavimo. Dabartinis vertinimo procesas pernelyg priklauso nuo kreditorių valdomų institucijų, o tai kelia interesų konfliktą ir mažina analizės patikimumą.
Organizacijos siūlo reformuoti metodiką ir valdymo struktūrą – skolos tvarumo vertinimai turėtų būti atliekami nepriklausomai nuo kreditorių ir skolininkų, užtikrinant skaidrumą ir atskaitomybę. Taip pat siūloma įdiegti aiškius, kiekybiškai apibrėžtus kriterijus, kurie papildytų dabartinius kokybinius vertinimus ir sumažintų politinio spaudimo galimybes.
Svarbus siūlymas – įtraukti „ambicingą scenarijų“, parodantį, kokios investicijos būtinos siekiant Darnaus vystymosi tikslų. Tai leistų vyriausybėms ir pilietinei visuomenei geriau suprasti, ką galima pasiekti turint pakankamą tarptautinę paramą.
Socialinė apsauga – ne išlaidos, o investicija
Organizacijos primena, kad investicijos į socialines programas – sveikatos apsaugą, išmokas, švietimą – yra būtinos žmogaus teisių įgyvendinimui ir ilgalaikiam ekonomikos augimui. Nors TVF deklaruoja įsipareigojimą saugoti socialines išlaidas, kai kurie vertinimai, pavyzdžiui, Tarptautinės darbo organizacijos skaičiavimai, yra ginčijami – realūs kaštai galėtų būti kelis kartus mažesni.
Klimato finansavimas – nuo retorikos prie veiksmų
Kreipimesi akcentuojama, kad TVF programos turi būti suderintos su valstybių klimato įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą. Nors TVF pripažįsta klimato kaitos svarbą, kai kurios jo programos vis dar taiko taupymo politiką, trukdančią investicijoms į atsparumą klimato kaitai ir švarias technologijas.
Raginama didinti skaidrumą, ypač dėl Resilencijos ir tvarumo fondo (RST) sąlygų, atsisakyti griežtų fiskalinių apribojimų ir skatinti dotacijomis grįstą paramą. Taip pat siūloma atsisakyti ribotų mechanizmų, tokių kaip klimato skolos atidėjimo sąlygos ar skolos mainai į gamtosaugą, ir siekti tikro skolos nurašymo bei ilgalaikių, koordinuotų sprendimų.
Regioninis balsas globaliam pokyčiui
Kreipimąsi pasirašė organizacijos iš visų Šiaurės ir Baltijos regionų: Debt Justice Norway, Estijos vystomojo bendradarbiavimo taryba, Norvegijos vystymosi ir aplinkos forumas, Švedijos gamtosaugos draugija, Vystomojo bendradarbiavimo platforma bei Act Church of Sweden.
Pagal Vystomojo bendradarbiavimo platformos informaciją. Iliustracija – Unsplash.com laisvo nauodjimo.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>