Aplinkosauginės organizacijos ECOS ir EEB paskelbė naują politinį dokumentą „Redefining Used Textiles and Textile Waste“, kuriame siūloma iš esmės keisti požiūrį į naudotą tekstilę ir jos tvarkymą Europos Sąjungoje. Dokumente pateikiami kriterijai, kada naudota tekstilė nustoja būti atliekomis, ir raginama kurti pasaulinę išplėstinės gamintojo atsakomybės sistemą.
Tekstilės atliekų krizė
Nuo 2000 m. pasaulinė tekstilės gamyba išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 58 mln. tonų iki 124 mln. tonų 2023 m., o iki 2030 m. prognozuojama, kad pasieks 160 mln. tonų. ES gyventojai kasmet išmeta apie 6,94 mln. tonų tekstilės atliekų, iš kurių didelė dalis eksportuojama – 2023 m. iš ES išvežta 1,4 mln. tonų naudotos tekstilės, daugiausia į Afriką ir Aziją.
Kada tekstilė tampa nebe atlieka?
Dokumente siūlomi „atliekų statuso pabaigos“ kriterijai, kurie leistų aiškiai atskirti, kada naudotas drabužis laikomas tinkamu pakartotiniam naudojimui produktu. Tai padėtų užkirsti kelią atvejams, kai tekstilės atliekos eksportuojamos kaip „naudota tekstilė“, bet realiai tampa tarša.
Siūloma: – Nustatyti statuso pabaigos tašką po pirminio rūšiavimo.
– Įvesti harmonizuotas kokybės klasifikacijas.
– Riboti presuočių sudėtį pagal dydį, sezoną, naudotoją ir stilių.
– Taikyti rizikomis pagrįstus metodus cheminėms medžiagoms nustatyti.
Gamintojo atsakomybė – ir už ES ribų
Dokumente pabrėžiama būtinybė kurti pasaulinę išplėstinės gamintojo atsakomybės (EPR) sistemą. Ji leistų gamintojams finansuoti surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo infrastruktūrą ne tik ES, bet ir šalyse, kurios importuoja naudotą tekstilę. Rekomenduojama, kad EPR mokesčiai būtų paskirstomi tarp eksportuojančių ir importuojančių šalių, įtraukiant vietos bendruomenes ir verslus.
Prekybos kontrolė – ne tik laisvė, bet ir atsakomybė
Nors Bazelio konvencija leidžia tekstilės atliekų eksportą be išankstinio sutikimo, ES 2024 m. įsigaliojęs Atliekų vežimo reglamentas žengia toliau – draudžia eksportuoti atliekas, jei nėra garantijos dėl aplinkosaugos standartų laikymosi.
Siūloma tekstilės atliekų statusą sulyginti su plastiko atliekomis Bazelio konvencijoje ir taikyti tikrinimo sistemas, kurios užkirstų kelią neteisėtam atliekų eksportui, maskuojamam kaip naudota tekstilė.
Pagal Vystomojo bendradarbiavimo platformos informaciją. Iliustracija – Unsplash.com laisvo nauodjimo.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>