Ankstų rytą, kai Katmandu dar skendi dulkių migloje, leidžiamės į dešimties valandų kelionę džipu link Okhaldhungos – rytinio Nepalo regiono, kur organizacija „Volunteers Initiative Nepal“ (VIN) jau du dešimtmečius dirba su vietos bendruomenėmis. Kylant aukštyn, tolumoje išnyra Himalajų viršūnės – baltos, bet nebe snieguotos.
„Kai buvau mažas, sniegas dengdavo kalnus ištisus metus. Dabar – tik viršūnėse“, sako VIN vadovas Bhupendra Ghimire, vietinių vadinamas Bhupiu. Tai – ne tik nostalgiškas prisiminimas, bet ir akivaizdus klimato kaitos ženklas.
Vandens krizė, kuri jau čia
Himalajų ledynai – gyvybiškai svarbus vandens šaltinis milijonams Pietų Azijos gyventojų. Tačiau dėl sparčiai tirpstančių ledynų vis dažniau pasitaiko vandens trūkumas sausuoju sezonu. Nepalo valdžia bando spręsti šią problemą statydama vandens tiekimo sistemas, tačiau šie projektai dažnai nutrūksta pasikeitus valdžiai ar dėl finansavimo stokos.
VIN siūlo alternatyvą – mažos apimties, bet veiksmingus sprendimus. Organizacija jau pastatė 74 vandens saugyklas, kurios padeda šeimoms apsirūpinti vandeniu net sausros metu. Šią vasarą planuojama įrengti dar 35. „Laukia ilgas kelias prieš akis“, sako Bhupis, skaičiuodamas, kad regione dar reikia bent 1800 tokių saugyklų.
Kai bananai ima augti 1200 metrų aukštyje
Klimato kaita keičia ne tik kraštovaizdį, bet ir žemės ūkio ciklus. „Kai buvau vaikas, čia niekada neaugdavo bananai. Dabar – auga“, pasakoja Bhupis, rodydamas mažus, bet saldžius bananus, užaugintus Nišankės kaime. Kylanti temperatūra leidžia augti augalams, kurie anksčiau buvo būdingi tik žemumoms.
Tačiau šiluma atnešė ir naujų kenkėjų. Ūkininkai naudoja pesticidus, bet vabzdžiai tampa atsparūs. Vaisiai atrodo sveiki, bet viduje – juodi parazitai. „Negalime net valgyti mangų – iš išorės jie gražūs, bet viduje – vabzdys“, sako Bhupis.
Permakultūra – atsakas į dirvožemio krizę
Be vandens trūkumo, regionas susiduria ir su dirvožemio degradacija. Dėl dešimtmečius naudotų pesticidų žemė rūgštėja, mažėja jos derlingumas. VIN diegia permakultūros principus – tai regeneracinis žemės ūkis, paremtas natūralių ekosistemų formavimu. Augalai sėjami taip, kad padėtų vieni kitiems, mažėtų priklausomybė nuo cheminių trąšų, būtų tausojamas vanduo.
Vizija, kuri gimsta iš bendruomenės
Bhupis turi aiškią viziją: maži, gerai suplanuoti miesteliai kalnuose, su mokyklomis, ligoninėmis ir tvaria žemdirbyste. „Jei dabar nepradėsime sąmoningai planuoti, prarasime šias bendruomenes“, sako jis. VIN veikla – tai ne tik infrastruktūra, bet ir žinių perdavimas, bendruomenių įgalinimas.
„Žmonėms, užaugusiems mieste, sunku suprasti klimato kaitą. Jie jos nemato. Bet jei norite ją suprasti – eikite į gamtą, kalbėkite su žmonėmis“, kviečia Bhupis.
Okhaldhungoje klimato krizė – ne teorija, o realybė. Ir būtent čia, Himalajų šešėlyje, gimsta sprendimai, kurie gali įkvėpti pasaulį.
Pagal Vystomojo bendradarbiavimo platformos informaciją. Iliustracija – Unsplash.com laisvo nauodjimo.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>