JT biologinės įvairovės konferencija Romoje baigėsi trapiu susitarimu

Dalintis

Vasario pabaigoje Romoje (Italija) vyko atnaujinta Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos konferencija (COP16). Šalių derybos buvo atnaujintos po pernai Kalyje (Kolumbija) vykusios COP16 konferencijos nesėkmingo bandymo susitarti dėl finansų, reikalingų biologinei įvairovei išsaugoti.

Romoje vykusių derybų metu šalys pagaliau susitarė dėl strategijos, pagal kurią iki 2030 m. bus sutelkta bent 200 mlrd. dolerių (184 mlrd. eurų) per metus besivystančioms šalims padėti išsaugoti biologinę įvairovę.

Nustatytos dvi pagrindinės artimiausių metų veiksmų kryptys – rasti papildomų milijardų dolerių biologinei įvairovei finansuoti ir nuspręsti dėl institucijų, kurios tuos pinigus skirs.

Šalių derybas stebėję nevyriausybinių organizacijų atstovai komentavo, kad finansavimo planas yra „svarbus etapas“, tačiau pabrėžė, kad pinigų reikia skubiai. Pasak jų, svarbiausias COP16 derybų tikslas – iki 2030 m. sustabdyti gamtos nykimą atrodo vis sunkiau įgyvendinamas.

Naujausio vertinimo duomenimis, nuo 1970 m. iki 2020 m. laukinės gamtos populiacijos pasaulyje sumažėjo daugiau kaip 70 proc. Milijonui pasaulio rūšių gresia išnykimas, o netvarus ūkininkavimas ir vartojimas naikina miškus, alina dirvožemį ir plastikine tarša užteršia net atokiausias planetos vietoves.

Trapus laimėjimas geopolitinės krizės akivaizdoje

Derybos Romoje vyko pasauliui susiduriant su įvairiais iššūkiais – nuo prekybos ginčų ir rūpesčių dėl skolų iki užsienio pagalbos mažinimo. JAV, kurios nėra prisijungę prie JT biologinės įvairovės konvencijos, savo atstovų į susitikimą neatsiuntė.

Nors susitarimas priimtas kone paskutinėmis COP16 susitikimo akimirkomis, pats jo priėmimo faktas išvedė iš aklavietės šias JT derybas, kurios buvo laikomos tarptautinio bendradarbiavimo išbandymu geopolitinės įtampos akivaizdoje. Daugelis valstybių atstovų tai įvertino kaip „daugiašališkumo laimėjimą neaiškiais laikais“.

Baigiantis deryboms, Kolumbijos politikė ir COP16 pirmininkė Susana Muhamad sulaukė ovacijų už savo vaidmenį vadovaujant šalims siekiant konsensuso. Tačiau kai kurios šalys perspėjo, kad, norint sustabdyti biologinės įvairovės nykimą vos per penkerius metus, reikės itin didelių pastangų.

Taršių subsidijų klausimas liko nepajudintas

Nepaisant kai kurių laimėjimų, sudėtingi klausimai, įskaitant naujo fondo pinigams skirstyti sukūrimą, buvo nustumti į šalį, o svarbūs klausimai, įskaitant gamtą niokojančias subsidijas ir taršos mažinimą, nepasistūmėjo į priekį.

Be to, praėjus keturiems mėnesiams po nustatyto termino pabaigos, maždaug trys ketvirtadaliai valstybių vis dar nepateikė savo JT biologinės įvairovės planų, tad lieka neaišku, kaip jos žada siekti darbotvarkės tikslų. O neseniai „Carbon Brief“ ir „Guardian“ atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė biologinės įvairovės planus Jungtinėms Tautoms pateikusių valstybių neįsipareigojo juose įgyvendinti pagrindinį tikslą – iki 2030 m. apsaugoti 30 proc. žemės ir jūrų gamtos.

Susitarimai, priimti COP16 derybų metu

  1. Naujas fondas
    Dėl šio klausimo vyko įtempčiausios derybos. Daugelis besivystančių šalių reikalavo naujos banko sąskaitos gamtos finansavimui skirstyti. Jos teigė, kad dabartinis fondas, kuris priklauso Pasauliniam aplinkos fondui, yra per daug sudėtingas ir kontroliuojamas turtingų valstybių. Ką daryti su naujuoju fondu, šalys susitars 2028 metais. Iki tol svarstomi visi variantai – tiek naujas fondas, tiek esamas, tik padarytas priimtinesniu.
  2. Pinigų pritraukimo planas
    Pagrindinė suma, dėl kurios šalys susitarė 2022 m. Kopenhagoje vykusiame COP15 susitikime, buvo 200 mlrd. dolerių per metus (184,56 mlrd. eurų), skirtų gamtos finansavimui. Išsivysčiusios šalys įsipareigojo iki 2025 m. skirti 20 mlrd. dolerių tarptautinio biologinės įvairovės finansavimo lėšų, – ši suma dar nepasiekta. Derybų dalyviai susitarė dėl pinigų pritraukimo plano, kuriame numatyta ieškoti naujų finansavimo formų, taip pat skatinti plėtros bankus didinti išlaidas biologinei įvairovei.
  3. Pažangos stebėsena
    2026 m. COP17 metu bus siekiama įvertinti, kaip šalims sekasi siekti savo tikslų. Romoje jos pasirašė, kokius rodiklius naudos pateikdamos savo nacionalines ataskaitas.
  4. Kalio fondas
    Kalio fondas – tai būdas paskirstyti pinigus iš įmonių, kurios gauna naudos iš gamtos genetinių išteklių. Pagal susitarimą bendrovės, atitinkančios du iš trijų kriterijų – pardavimai didesni nei 50 mln. dolerių (46 mln. eurų), pelnas didesnis nei 5 mln. dolerių (4,6 mln. eurų) ir 20 mln. dolerių (18,5 ml. eurų) viso turto – turės į fondą skirti 1 proc. pelno arba 0,1 proc. pajamų. Susitarimas yra savanoriškas, o kad jis būtų veiksmingas, vyriausybės turės nustatyti vidaus taisykles.

Šie svarbūs sprendimai priimti praėjus daugiau nei dvejiems metams po Kunmingo-Monrealio protokolo pasirašymo, kuriuo siekiama sulėtinti įsibėgėjusį gamtos niokojimą ir apsaugoti bent 30 proc. pasaulio sausumos ir jūrų. To reikia, kad būtų apsaugotos ekosistemos ir laukinė gamta, nuo kurių priklauso žmonių maistas, klimato krizės sprendimai ir ekonominė gerovė.

Tekstas paruoštas pagal užsienio šaltinių informaciją. Parengė R. Trainytė. Iliustracija JT.

„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.

Apie ŽALINK >>