Europos Komisijos paskelbtas Omnibus pasiūlymas (angl. Omnibus proposal), kuriuo peržiūrimi pagrindiniai įmonių tvarumo teisės aktai, siunčia aiškų politinį signalą: pirmininkė Ursula von der Leyen pavojingo dereguliavimo vardan atsisako žmogaus teisių, darbuotojų teisių ir aplinkos apsaugos prioritetų, teigia Nyderlanduose veikiančti nevyriausybinė organiza „Changing Markets Foundation“ savo pranešime.
Organizacijos pranešime raginama Tarybą ir Parlamentą skubiai parodyti lyderystę ir užblokuoti šį žalingą pasiūlymą, nes jis kelia pavojų pačių šių teisės aktų tikslams ir pažeidžia ne tik ES įsipareigojimus siekti ekologiškų tikslų ir ginti žmogaus teises, bet ir jos, kaip patikimos teisės aktų leidėjos, patikimumą.
Omnibus pasiūlymas turi įtakos pagal ES Žaliąjį susitarimą priimtiems svarbiems įstatymams, įskaitant Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyvą (angl. the Corporate Sustainability Due Diligence Directive, CSDDD), Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (angl. the Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) ir Taksonomijos reglamentą (angl. the Taxonomy Regulation).
Šie įstatymai įpareigoja taikyti atsakingą verslo praktiką, įveda atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus ir aplinkos žalą darančias įmones bei užtikrina teisę į teisingumą nukentėjusiesiems. Jie taip pat siekia didinti tvarumo ataskaitų teikimo skaidrumą ir padėti orientuoti tvarų investavimą.
Visa tai yra būtina, kad ES pasiektų savo tikslą tapti pirmuoju klimato neutralumu pasižyminčiu žemynu iki 2050 m. Praėjusių metų pabaigoje prezidentė Ursula von der Leyen paskelbė Omnibus pasiūlymą, kuriuo siekiama supaprastinti ataskaitų teikimo ir tvarumo reikalavimus įmonėms, ir įsipareigojo visiškai laikytis „įstatymo dvasios ir turinio“ bei pareiškė, kad šio veiksmo tikslas – sumažinti besidubliuojančias prievoles.
Vasario 26 d. paskelbtas pasiūlymas smarkiai nukrypsta nuo šio pažado ir, jei bus įgyvendintas, panaikins šių įstatymų pagrindinį tikslą. Omnibus pasiūlymu būtų panaikintos daugelis CSDDD pagrindinių nuostatų, todėl jis taptų praktiškai bevertis. Be to, ES valstybės narės vienerius metus atidėtų direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę.
Jei šis pasiūlymas būtų įgyvendintas, praktikoje tai galėtų reikšti: civilinė atsakomybė būtų palikta daug didesniu mastu ES valstybių narių nuožiūrai, o tai galėtų drastiškai sumažinti nukentėjusiųjų galimybę kreiptis į ES teismus. Būtų panaikinti atstovavimo ieškiniai, o tai reiškia, kad nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos ir žmogaus teisių institucijos negalėtų atstovauti nukentėjusiesiems teisme.
Galiausiai, panaikinus viršesnę privalomą nuostatą, ES teismai galėtų taikyti šalies, kurioje buvo padaryta žala, teisės aktus, o ne nacionalinę teisę, o tai galėtų pakenkti bendram civilinės atsakomybės nuostatos veiksmingumui. Įmonės turės vertinti tik tiesioginiams verslo partneriams priskiriamą žalą, o tai smarkiai sumažins vertės grandinę.
Be to, teigiama, kad jei įmonė turi „patikimos informacijos“ apie netiesioginių partnerių poveikį, ji turėtų jį pašalinti, tačiau tokia sąvoka labai priklauso nuo aiškinimo. Nebėra pareigos „įgyvendinti“ klimato kaitos planus, o tai sudarytų pavojingą spragą, leidžiančią įmonėms teoriškai laikytis nuostatos, tiesiog parengiant planą popieriuje, o ne įgyvendinant jį.
ES valstybės narės nebegalės nustatyti ambicingesnių taisyklių nei direktyvoje, kai kalbama apie žmogaus teisių ir poveikio aplinkai nustatymą, prevenciją ir mažinimą bei skundų ir pranešimų mechanizmo sukūrimą. Įmonės nebeturės nutraukti sutarčių (net tais atvejais, kai pažeidimai gali tęstis arba yra tikėtina, kad jie tęsis).
Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas bus apribotas tik „tiesiogiai“ paveiktomis šalimis, o tai reiškia, kad vartotojų grupės, nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir nevyriausybinės organizacijos bei žmogaus teisių gynėjai bus išbraukti iš šio apibrėžimo. Be to, norint nutraukti verslo veiklą ar stebėseną, nebebus privaloma konsultuotis su ‚atitinkamomis‘ suinteresuotosiomis šalimis. Deramo patikrinimo priemonių veiksmingumo stebėsenos dažnumas bus sumažintas nuo kasmetinio iki kas penkerių metų arba kai „priemonės nebėra tinkamos ar veiksmingos“.
Ši nuostata kelia pavojų, kad deramo patikrinimo veikla taps iš esmės neveiksminga. Panaikinamas minimalus 5 proc. apyvartos sankcijų dydis, o tai gali lemti mažesnes ir simbolines sankcijas bei paskatinti valstybių narių lenktynes į dugną. Komisija nebėra įpareigota ateityje peržiūrėdama teisės aktą nagrinėti būtinybę taikyti deramo patikrinimo taisykles finansinėms paslaugoms ir investicinei veiklai.
Be to, Omnibus pasiūlyme numatomi esminiai CSRD pakeitimai, kuriuos jau perkėlė dauguma ES valstybių narių. Todėl pasiūlymas dvejiems metams atidėti CSRD taikymą tam tikroms įmonėms (2-ajai ir 3-ajai bangai) sukelia neaiškumą toms įmonėms, kurios jau pradėjo ruoštis įgyvendinimui. Be to, Komisija siūlo drastiškai sumažinti taikymo sritį, atleidžiant maždaug 80 proc. įmonių nuo tvarumo ataskaitų teikimo prievolės, nenustatydama įmonėms proporcingų standartų.
Tai smarkiai sumažins tvarumo duomenų prieinamumą ir patikimumą. Galiausiai kelia susirūpinimą tai, kaip Komisija siūlo apriboti labai didelių įmonių duomenų prašymus jų dideliems ir vidutiniams tiekėjams. Tvarumas ir įmonių atskaitomybė yra būtini, kad Europos šalys galėtų pereiti prie žmonėms ir planetai palankios ekonomikos, taip pat pritraukti ilgalaikes ir tvarias investicijas. Šie teisės aktai gali skatinti atsparesnes tiekimo grandines, užtikrinti teisinį aiškumą ir stabilumą visoms suinteresuotosioms šalims.
Būtų trumparegiška pašalinti variklį iš transporto priemonės, kuri gali padėti įmonėms vykdyti esamas žmogaus teisių prievoles. Per pastarąjį dešimtmetį ES įvedė įvairias ataskaitų teikimo prievoles. Jeigu reikėtų daugiau darnumo, planavimo ir gairių, kaip įgyvendinti šias prievoles, tai turėtų būti padaryta nustatant esamas ir būsimas prievoles, išleidžiant aiškinamąsias ir įgyvendinimo gaires bei peržiūrint šių teisės aktų veiksmingumą, kaip numatyta esamose peržiūros sąlygose.
Sprendimas keisti šių teisės aktų tekstą, sukuriant dar daugiau painiavos, neaiškumo ir išlaidų, nėra tinkamas. Todėl raginame ES Tarybą ir Europos Parlamentą skubiai užtikrinti, kad būsimose teisėkūros derybose būtų peržiūrėtas Omnibus pasiūlymas, siekiant užtikrinti, kad būtų atmesti bet kokie pakeitimai, kuriais siekiama susilpninti CSDDD.
Bet kokios diskusijos dėl CSDDD turėtų būti griežtai ribojamos aiškinamaisiais dokumentais, pavyzdžiui, gairėmis ir deleguotaisiais aktais, o pats įstatymo tekstas neturėtų būti keičiamas. Kalbant apie CSRD, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų sumažinti taikymo sričiai priskiriamų įmonių ribas ir vidutinėms įmonėms nustatyti proporcingus standartus.
Turėtų būti peržiūrėti duomenų prašymų apribojimai. Pasaulis žiūri į Europą, tikėdamasis gairių ir stabilumo. ES turi galimybę išlikti tvirta savo žaliųjų ambicijų ir žmogaus teisių įsipareigojimų atžvilgiu, apsaugodama šiuos esminius tvarumo teisės aktus ir pripažindama, kad tvarios verslo praktikos skatinimas galiausiai sudarys stabilesnę aplinką, kuri suteiks ES pranašumą dabar ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Kontekstas
Omnibus pasiūlymas buvo paskelbtas po skuboto ir neskaidraus proceso. Vasario pradžioje Komisija surengė dviejų dienų uždarą apskritojo stalo diskusiją su atrinkta nedidele suinteresuotųjų šalių grupe. Konsultacijose įmonių atstovai gerokai viršijo profesinių sąjungų ir NVO atstovų skaičių.
Šis trumpas terminas ir tik 24 valandas trukusi tarnybų konsultacija savaitgalį neatitinka pačios Komisijos geresnio reglamentavimo gairių.
Omnibus pasiūlymas paskelbtas nepaisant to, kad daugybė suinteresuotųjų šalių viešai išreiškė susirūpinimą dėl jo galimo poveikio.
Jau sausio mėnesį 170 organizacijų, atstovaujančių pilietinės visuomenės nariams, žmogaus teisių ir aplinkos gynėjams, profesinėms sąjungoms ir klimato aktyvistams, bendrai pasmerkė planuojamą Omnibus.
Daugybė kitų įtakingų įvairių sektorių atstovų taip pat viešai pasisakė prieš pasiūlymą, o tai liudija per pastarąsias savaites Europos Komisijai atsiųstos viešos deklaracijos ir laiškai: juos pasirašė Europos ir Pietų pusrutulio pilietinės visuomenės organizacijos, profesinės sąjungos, didelės įmonės ir verslo asociacijos, atsakingi investuotojai, ekonomistai ir mokslininkai, teisės ir tvarumo specialistai bei JT verslo ir žmogaus teisių darbo grupė.
Parengta pagal https://changingmarkets.org informaciją. Asociatyvi nuotrauka Unsplash.com.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>