-

ES ekologinis ženklas – į pagalbą žmonėms ir planetai
Tvarus gyvenimo būdas populiarėja: daugiau nei trys ketvirtadaliai europiečių (78 proc.) sutinka, kad aplinkosaugos klausimai daro tiesioginę įtaką jų kasdieniam gyvenimui ir sveikatai, todėl didėja ekologiškesnių produktų paklausa. Tačiau taip pat pastebimas ir vartotojų klaidinimas: nors 3 iš 4 ES rinkoje esančių produktų yra netiesiogiai arba aiškiai pažymėti ekologiškumo teiginiais, daugiau nei pusė jų yra…
-

Ekologinis ūkininkavimas – draugiškesnis gamtai
Ekologiniu ūkininkavimu siekiama auginti maistą pasitelkiant natūralias medžiagas ir procesus, siekiant kuo mažesnio neigiamo poveikio aplinkai, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime. Ekologinis ūkininkavimas skatina:– atsakingai naudoti energijos ir gamtos išteklius;– saugoti biologinę įvairovę;– palaikyti vietovės ekologinę pusiausvyrą;– didinti dirvožemio derlingumą;– palaikyti vandens kokybę;– užtikrinti gyvulių gerovę. Ekologinės gamybos plotai ES 2022 m. sudarė apie 10,4…
-

Kur iš tikrųjų keliauja grąžintos prekės? Atsakymas gali nustebinti
Jei įsigyta prekė neatitinka jūsų lūkesčių ar tiesiog persigalvojote, grąžinimas, atrodo – natūralus sprendimas. Tyrimai rodo, kad net 7 iš 10 pirkėjų bent kartą yra grąžinę internetu įsigytą daiktą, o kas penktas atvirai pripažįsta užsakantis daugiau prekių, sąmoningai planuodamas dalį jų grąžinti. Visgi šis iš pirmo žvilgsnio nekaltas įprotis sukelia rimtų ekologinių pasekmių. Dauguma grąžintų…
-

Tyrimas: iki 2030 m. visos Europos sostinės galėtų įvesti nulinės taršos krovinių vežimo zonas
Naujas „Transport & Environment“ ir „Clean Cities Campaign“ tyrimas rodo, kad Europoje sparčiai daugėja elektrinių furgonų, todėl iki 2030 m. visos Europos sostinės galėtų įvesti nulinės taršos krovinių vežimo zonas ir turėti pakankamai Europoje pagamintų elektrinių furgonų. Taip pat tyrimas atskleidė, kad 2026 m. bus daugiau el. furgonų modelių nei dyzelinių ir benzininių, o iki…
-

Jeigu miestuose būtų mažiau biomasės katilų – oro kokybė būtų geresnė
Oro tarša, ypač smulkiomis kietosiomis dalelėmis (KD2,5), kelia didelę grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai. Lietuvoje didžiųjų miestų gyventojai reikšmingai kenčia nuo prastos oro kokybės, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime. Europos aplinkos agentūra apskaičiavo, kad 96 proc. miestų gyventojų ES yra veikiami koncentracijos, viršijančios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytą 5 µg/m3 normą. Dėl to ES kasmet…
-

Tarpusavio sutarimas tarp NVO ir ūkininkų
Po kelis mėnesius trukusių diskusijų, 2024 m. rugsėjį, strateginiame dialoge dėl žemės ūkio ateities ūkininkų sąjungos, pramonės atstovai, nevyriausybinės organizacijos ir kitos suinteresuotosios šalys pasiekė reikšmingą sutarimą. Tai yra aiški žinia ES sprendimų priėmėjams, kad įprastinė veikla – ne išeitis iš dabartinės klimato ir biologinės įvairovės krizių. Nepaisant to, kad dialogo dalyvių pozijos buvo labai…
-

Biodujų jėgainės ‒ sprendimas mažinti metano ir azoto oksidų išmetimus žemės ūkyje
Mėšlo tvarkymas 2022 m. prie Lietuvos ŠESD prisidėjo 426 tūkst. t CO2 ekv. ir sudarė apie 3 proc. viso Lietuvos ŠESD kiekio. Dėl mėšlo tvarkymo 2022 m. susidarė 9,5 tūkst. t metano (8 proc. Lietuvos CH4 išmetimų) (265 tūkst. t CO2 ekv. per metus) ir 0,6 tūkst. t azoto oksido (6 proc. Lietuvos N2O išmetimų)…
-

Ekspertų patarimai, kaip šį atostogų sezoną sumažinti maisto atliekų kiekį
Šventėms įsibėgėjant mėgstame dažniau ir daugiau valgyti bei gerti. Ekspertai ragina peržiūrėti savo įpročius ir sumažinti maisto švaistymą. „EcoWatch“ ekspertų teigimu, maisto švaistymas yra didžiulė pasaulinė problema. Remiantis Jungtinių Tautų aplinkos programos 2024 m. ataskaita, 2022 m. namų ūkiai visame pasaulyje per dieną vidutiniškai iššvaistė daugiau nei milijardą patiekalų. Tuo pat metu 783 mln. žmonių…
-

Kalėdinė pirkimo karštinė: kodėl jai pasiduoda net klimato aktyvistai?
Tyrimai rodo, kad šiemet lietuviai kalėdinėms dovanoms žada išleisti apie 200 eurų ir dar apie 150 eurų šventiniam stalui. Nors Lietuvos vartotojai sakosi esantys taupūs, tik pusė pirkėjų savo pirkinius planuoja. Ekspertai komentuoja, kad išaugus gyventojų perkamajai galiai, daugiau jų yra pasiryžę per šventes plačiau praverti savo pinigines. Deja, didesnis vartojimas reiškia ir didesnį švaistymą.…
-

Apie klimato migraciją žinome, bet ar ja tikime?
Gruodžio 18-tąją minima Tarptautinė migrantų diena. Tarptautinė migrantų diena suteikia ypatingą galimybę atkreipti dėmesį į neįkainojamą milijonų migrantų indėlį visame pasaulyje bei pabrėžti vis sudėtingesnę aplinką, kurioje vyksta migracija. Konfliktai, klimato pokyčių sukelti nelaimės ir ekonominiai spaudimai ir toliau verčia milijonus žmonių palikti savo namus ieškant saugumo ar tiesiog galimybių. Šiandien daugiau žmonių nei bet…
-

Tvarumas – ant „konkurencingumo“ aukuro
Šiais metais kadenciją pradėjus naujajai Europos Komisijai ir Parlamentui, politinės darbotvarkės centre atsidūrė saugumo bei ekonominiai prioritetai. Vos praeitos kadencijos pradžioje pristatyta žaliojo kurso Europos Sąjungos vystymosi strategija vietą užleido bloko pramonės skatinimui bei konkurencingumo didinimo klausimams. Atsižvelgiant į tai, jog dar praeitoje kadencijoje žaliasis kursas susidūrė su rimtu pasipriešinimu, galima prognozuoti, jog ir 2024-29…
-

Psichologė atskleidė tris pagrindines namų įsirengimo taisykles – juose bus mažiau vietos nerimui
Augant žmonių sąmoningumui, psichologai pastebi naujas nerimo formas. Viena iš jų – ekologinis nerimas, kylantis dėl akivaizdžių klimato pokyčių. Mažinti nerimą galima įvairiomis priemonėmis, tačiau specialistai siūlo pradėti nuo savo namų erdvės susitvarkymo. Keli iš pažiūros nereikšmingi pokyčiai namuose gali turėti didelės įtakos mūsų emocinei būsenai. Tuo pačiu psichologai įspėja nepersistengti – per didelė tvarka…
Klimato reporteriai tai…
Bendruomenė
Vienijame tuos, kuriems rūpi, kaip gyvensime ateityje, tuos, kurie siekia pokyčio.
Aktyvizmas
Esame klimato aktyvistai. Pradedame pokyčius nuo savęs ir skleidžiame pokytį skatinančias vertybes.
Pagalba
Visų pirma žurnalistams, studentams, politikams, jų padėjėjams ir visiems, kurie komunikuoja klimato krizės temomis.
Matomumas
Kalbėti apie klimato krizę niekuomet nebus per daug, kol bus imtasi jai spręsti būtiniausių priemonių.
Naujienlaiškiai
Sužinokite pirmieji naujienas. Prisijunkite prie mūsų naujienlaiškio prenumeratorių bendruomenės.