Europos Komisija įvedė naują pataisomumo vertinimo sistemą, kuri bus nurodyta naujoje energijos vartojimo etiketėje, pridedamoje prie elektroninių produktų. Taip vartotojai gaus daugiau informacijos ar lengva taisyti perkamą elektros ir elektronikos įrangą, pavyzdžiui, išmaniuosius telefonus, bei priimti tvaresnius sprendimus, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime spaudai.
Pataisomumo indekso žymėjimas suteikia aiškų ir lengvai suprantamą produkto remonto galimybės įvertinimą nuo A (aukščiausias) iki E (žemiausias) ir yra pagrįsti griežtu mokslo metodu, kurį sukūrė Jungtinis tyrimų centras.
Naudojamas metodas atsižvelgia į pagrindines produkto sudedamąsias dalis ir įvairius veiksnius, kurie turi įtakos gali lemti remonto procesą, pavyzdžiui, išardymo etapus, įrankius, reikalingus prieigai prie keičiamų sudedamųjų dalių, arba atsarginių dalių ir remonto informacijos prieinamumą. Įvertinus visus šiuos parametrus gaunamas bendras pataisomumo indekso balas, kuris bus nurodytas ES energijos vartojimo etiketėse.
Pailginus vidutinę išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių naudojimo trukmę, vartotojai ne tik sutaupytų pinigų, bet ir prisidėtų prie elektronikos gamybos ir atliekų poveikio aplinkai mažinimo. Remiantis 2024 m. ekologinio projektavimo poveikio apskaitos apžvalgos ataskaita, ekologinio projektavimo reglamentu ir energijos vartojimo ženklinimo reglamentu, kur numatytas pataisomumo vertinimas, iki 2030 m. galėtų būti sutaupoma 0,2 mln. tonų CO2 ekvivalento per metus ir 20 mlrd. eurų vartotojams.
Be to, tikimasi, kad pataisomumo indeksas paskatins vartotojus rinktis lengviau pataisomą įrangą, o tai sustiprins konkurencingumą tvarumo pagrindu, skatins taisymo sektoriaus klestėjimą ir vietos darbo vietų kūrimą ES. Europos Komisija skelbia planus, kad bus vertinamas ir kitų buityje naudojamų prietaisų bei įrenginių įtraukimas į pataisomumo vertinimą.
Parengta pagal VšĮ „Žiedinė ekonomika“ informaciją. Unsplash.com nuotrauka.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>