Sklando nemažai mitų susijusių su naujų buitinių prietaisų efektyvumu, kad jie daug efektyvesni ir senesnės buitinės technikos neverta taisyti. Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra (Das Umweltbundesamt – UBA) užsakė tyrimą dėl indaplovių, džiovyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų ir šaldiklių taisymo. Rezultatai rodo, kad daugeliu atvejų tiek finansiniu, tiek klimato požiūriu yra tikslinga toliau naudoti ir remontuoti senesnius buitinius prietaisus. Tokio vertinimo pagrindinė priežastis yra, kad gaminti efektyvesnius prietaisus yra ribotos techninės galimybės. Tuo metu naudojant butinius prietaisus ilgesnį laikotarpį yra taupomi ištekliai – reikia mažiau jų.
Lietuvos elektros energijos sektoriui sparčiai judant link atsinaujinančių išteklių, buitinių prietaisų suvartojama elektros energija sudaro vis mažesnę šiltnamio efektą sukeliačių dujų dalį, o gamyba turi didesnę reikšmę nei anksčiau. Todėl UBA užsakytame tyrime daroma išvada, kad vidutiniškai naudojant elektros energiją privačiuose namų ūkiuose, senesnių buitinių prietaisų keitimas naujais, efektyviau energiją vartojančiais prietaisais paprastai nėra naudingas nei finansiniu nei ekologiniu požiūriu. Keitimas gali būti prasmingas tik tuo atveju, jei prietaisai naudomaji itin dažnai ir yra labai neefektyvus.
Remiantis UBA užsakyto tyrimo skaičiavimais, indaploves ir skalbinių džiovykles naudoti kuo ilgiau yra naudinga ir finansiškai, ir klimato požiūriu. Tik intensyviai naudojamus ir labai neefektyvius prietaisus (pagal senąsias energijos vartojimo efektyvumo klases: indaploves iš A klasės, ištraukiamojo oro džiovintuvus iš D klasės ir kondensacinius džiovintuvus iš C klasės) reikėtų pakeisti aukščiausios efektyvumo klasės (A) prietaisu.
Šaldytuvų ir šaldiklių elektros energijos suvartojimą patartina nustatyti matavimo prietaisu. Pavyzdžiui, šaldytuvo ir šaldiklio derinio atveju seną prietaisą tikslinga pakeisti nauju A klasės prietaisu, jei jis sunaudoja ne mažiau kaip 340 kWh per metus. Nuo 560 kWh ir daugiau suvartojimo lygio tai apsimoka ir finansiškai. Tačiau tai galioja tik labai nedaugeliui, ypač senų, vis dar naudojamų prietaisų.
Dulkių siurbliams nėra energijos vartojimo efektyvumo klasių, todėl vartotojams sunku juos palyginti. Remiantis UBA tyrimo skaičiavimais, pakeisti neefektyvų dulkių siurblį finansiškai gali apsimokėti, jei jis naudojamas ne mažiau kaip 1,5 valandos per savaitę ir jo galia yra ne mažesnė kaip 1800 vatų. Žvelgiant iš ekologinės perspektyvos, dulkių siurblį pakeisti jau verta, jei jis naudojamas bent vieną valandą, naudojant 1 200 vatų. Būtina sąlyga – vietoj jo reikia įsigyti aukštos kokybės prietaisą, kurio maksimalus suvartojamos energijos kiekis yra 600 vatų ir kuris pasižymi tokia pačia siurbimo galia – nesvarbu, ar tai būtų belaidis, ar laidinis dulkių siurblys.
Tai reiškia, kad taisymas turi būti skatinamas kaip niekada. Europos Sąjungos institucijos užpernai priėmė reikalavimą, kad valstybės narės privalo pateikti bent vieną iš tokių sprendimų vartotojams. Efektyviausia būtų, jeigu buitinių prietaisų taisymo kompensavimas nugultų gamintojams ir importuotojams ir būtų taikomas naudojant ekomoduliaciją per pataisomumo indeksą kaip tą daro Prancūzija.
Tyrimą galima rasti čia >>
Parengta pagal VšĮ „Žiedinė ekonomika“ informaciją. Nuotrauka NoRevisions/Unsplash.com.
Šį tekstą siūlo „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt).
Tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybinių organizacijų įkurta pilietinės žiniasklaidos iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>