Mažos taršos zonos tampa vis dažnesniu reiškiniu didžiuosiuose miestuose siekiant spręsti oro taršos problemas ir skatinant tvarią plėtrą. Alternatyviųjų degalų įstatyme ir mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijose numatyta, kad Lietuvoje nuo 2025 m. turi atsirasti pirmosios mažos taršos zonos miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime.
Kaune nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo veikti „Senamiesčio sumažintos taršos zona”. Pasak VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovo Domanto Tracevičiaus, dėl itin mažo nustatyto tarifo – 2 Eur už pravažiavimą su vidaus degimo varikliu – tokios priemonės efektyvumas yra labai abejotinas. Visgi, pasak Kauno miesto savivaldybės atstovų, pravažiuojančių automobilių sumažėjo maždaug 25 proc.
„Vilniaus miesto taryba taip pat pasiūlė mažos taršos zoną. Preliminariais vertinimais tai būtų pati mažiausia mažos taršos zona pasaulyje! Kol kas joje neplanuojama niekaip riboti (taikyti mokestinių ar reguliacinių priemonių) automobilių su vidaus degimo varikliais”, – sako D. Tracevičius.
Mažos taršos zonos yra specifinės miesto ar teritorijos dalys, kuriose ribojamas arba draudžiamas tam tikrų transporto priemonių judėjimas siekiant sumažinti oro taršą. Šiose zonose paprastai ribojamas senesnių ir labiau teršiančių transporto priemonių patekimas, siekiant skatinti švaresnių transporto priemonių naudojimą.
Mažos taršos zonos miestuose yra svarbios dėl kelių priežasčių:
- oro kokybės gerinimas: pagrindinis mažos taršos zonos tikslas yra sumažinti oro taršą miestuose, kur transporto išmetamos teršalų dalelės ir dujos, kaip azoto dioksidas (NO₂) ir kietosios dalelės (PM10, PM2.5), turi didelę įtaką žmonių sveikatai. Mažindamos taršą, šios zonos padeda gerinti oro kokybę;
- visuomenės sveikata: oro tarša yra susijusi su įvairiomis sveikatos problemomis, įskaitant kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligas. Sumažinus taršą mažos taršos zonoje, mažėja su tarša susijusių ligų rizika, o tai ilgainiui gali sumažinti sveikatos apsaugos išlaidas;
- kova su klimato kaita: daugelis teršalų, išmetamų transporto priemonių, taip pat yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Mažos taršos zonos prisideda prie klimato kaitos švelninimo, skatindamos perėjimą prie transporto priemonių su mažesniais CO₂ išmetimais;
- švaresnės technologijos ir inovacijos: įvedus mažos taršos zonas, transporto sektorius yra skatinamas greičiau pereiti prie mažataršių arba „nulinių išmetimų” technologijų, tokių kaip elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai. Tai taip pat skatina inovacijas ir investicijas į švaresnę infrastruktūrą;
- gyvenimo kokybė: geresnė oro kokybė, mažesnis triukšmas ir sumažėję transporto srautai mažos taršos zonose padidina bendrą gyvenimo kokybę miesto gyventojams, skatindami tvarų miesto vystymąsi.
Geri pavyzdžiai užsienyje
Daug Europos miestų, pavyzdžiui, Londonas, Milanas, Briuselis, Berlynas jau ne vienerius mietus turi mažos taršos zonas.
Išskirti būtų galima Londono mažos taršos zoną, kuri pradėjo veikti 2008 m. ir šiuo metu yra didžiausia pasaulyje. Palengva plečiama nuo 2019 m. ir
siekia 1500 km2 (maždaug Kauno rajono savivaldybės dydžio),
kur gyvena apie 9 mln. gyventojų.
Nuo 2023 m. taikomi reikalavimai transporto priemonėms: dyzelinėms atitikti Euro 6 arba aukštesnį standartą, benzininėms – Euro 4 arba naujesnį.
Transporto priemonės neatitinkančios reikalavimo už įvažiavimą turi sumokėti £12,50. Bauda už įvažiavimą be leidimo siekia £180 (mažinama dvigubai, jeigu sumokama per 14 dienų). Išimtys taikomos neįgaliems asmenims, istoriniams automobiliams.
Pasiekti reikšmingi taršos mažinimo rodikliai:
– nuo 2019 m. Londono azoto oksidų (NOx) išmetimai sumažėjo 23 proc.;
– skaičiuojama, kad NO2 koncentracija sumažėjo 21 proc. išoriniame Londone, 24 proc. vidiniame Londone ir 53 proc. centriniame Londone (lyginant su 2017 m. jeigu nebūtų taikoma mažos taršos zona);
– kietųjų dalelių (KD2.5) lygis sumažėjo 41 proc., lyginat su 2017 m.;
– Londonas sumažino CO2 išmetimus 800 000 tonų tarp 2019 ir 2022 m.;
– automobilių srautas centriniame Londone sumažėjo tarp 3 ir 9 proc., priklausomai nuo paros laiko ir rajono.
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovo Domanto Tracevičiaus nuomone, Lietuvos miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, turėtų būti pradėta taikyti viso miesto mastu mažos taršos zonas, apmokestinant 10 Eur per dieną už galimybę įvažiuoti mažesnio nei Euro 6 standarto dyzelinu ir mažesnio nei Euro 4 standarto benzinu varomomis transporto priemonėmis.
Paruošė R. Trainytė pagal VšĮ „Žiedinė ekonomika“ informaciją.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.