Kęstutis Kupšys, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas
Centro dešiniųjų Europos liaudies partija kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir vėl užsimojo prieš žaliąjį kursą. Kartu su kraštutiniais dešiniaisiais Europos konservatoriai remia prieštaringai vertinamą, prieš pilietinę visuomenę atstovaujančias nevyriausybines organizacijas nutaikytą Komisijos „užsienio agentų“ registrų pasiūlymą, o taip pat pasišovė atšaukti dar net nespėjusias įsigalioti taisykles, kuriomis siekiama išvengti žaliojo smegenų plovimo.
Tokie prieš Europos Sąjungos žaliąjį kursą ir jį palaikančias organizacijas nutaikyti veiksmai, jau spėję tapti sistemine praktika, išvirto į didelį europinių partijų nepasitenkinimą ir vos nesukėlė institucinės krizės, Europos socialdemokratams ir liberalams apkaltinus Ursulą von der Leyen trikdant ES institucinį procesą bei pagrasinus jos ateityje neberemti bei suardyti ir taip trapią neformalią nuosaikiųjų Europos partijų šeimų koaliciją.
Tuo tarpu visuomeninės organizacijos jau ne pirmą kartą kritikuoja tokius Europos Komisijos pirmininkės ir ją remiančios Europos liaudies partijos veiksmus, „užsienio agentų“ registro pasiūlymą lygindamos su Viktoro Orbano valdomos Vengrijos, kurią pati Komisija jau seniai kritikuoja už beveik identišką teisės aktą, autoritariniais metodais.
Pavojingas precedentas
Dar praeitos europinių institucijų kadencijos metu didžiausia Europos Parlamento grupė – centro dešiniųjų Europos liaudies partija ryžtingai demonstravo pasiryžimą bet kokia kaina sužlugdyti Gamtos atkūrimo reglamentą, nuo pat šio dokumento svarstymo pradžios sistemingai komunikuojant tikrovės neatitinkančiais žinias ir manipuliuojant informacija.
Tokią poziciją tuomet lėmė artėjantys Europos Parlamento rinkimai, kurių kampanijos metu Europos konservatoriai nusprendė visokeriopai remti konkrečios ūkininkų grupės interesus, sistemingai žlugdant ES žaliąjį kursą.
Toliau sekė vadinamoji ES bendrosios žemės ūkio politikos reforma, iš jos praktiškai pašalinant aplinkosauginį aspektą. Rengiant reformos pasiūlymą buvo pažeistos kone visos įmanomos procedūros, nesikonsultuojant su suinteresuotomis šalimis ir visuomene, neatlikus poveikio vertinimo, nepateikus jokių reformos būtinybę pagrindžiančių mokslinių įrodymų ir t.t. Be kita ko, ignoruojant įprastas europinės teisėkūros procedūras, be platesnių diskusijų pasiūlymas buvo priimtas ypatingos skubos tvarka paskutinės praeitos kadencijos Europos Parlamento plenarinės sesijos metu, siekiat užsitikrinti ūkininkų paramą artėjančiuose rinkimuose.
Vis dėlto, ir šios žaliąjį kursą žlugdančios reformos Europos Komisijai kartu su Europos liaudies partija neužteko. Jau šią kadenciją buvo užsimota bendrąją žemės ūkio politiką reformuoti dar kartą, toliau nuosekliai silpninant aplinkosauginius žemės ūkio standartus (arba tai, kas iš jų liko) – ir šį kartą dangstantis „ypatinga skuba“, ir vėl pažeidžiant europinės teisėkūros procedūras.
Visi šie ydingi precedentai – toli gražu ne pilnas prieš žaliąjį kursą nukreiptų Komisijos ir konservatorių bei kraštutinių dešiniųjų veiksmų sąrašas, aiškiai demonstruojantis aukščiausių ES politinių figūrų pasirinkimus tarp ilgalaikių europinių klimato bei aplinkosaugos tikslų ir siaurų komercinių lobistinių grupuočių interesų (akivaizdu, kad jau kuris laikas užtikrintai laimi pastarieji).
Orbano valdomoje Vengrijoje – beveik identiškas teisės aktas
Europos liaudies partijos ir kraštutinių dešiniųjų aktyviai remiamas Komisijos pasiūlymas, numatantis valstybes nares įpareigoti sukurti vadinamuosius užsienio įtakos registrus, pagal kuriuos būtų sekamas NVO, analitinių centrų, ekspertų grupių ir panašaus pobūdžio pilietinės visuomenės subjektų iš trečiųjų šalių gaunamas finansavimas, susilaukė griežtos kritikos tiek iš Europos Parlamento socialdemokratų, liberalų ir žaliųjų, tiek iš paties visuomeninio sektoriaus. Pasiūlymą atviru laišku sukritikavo daugiau nei 230 NVO, įskaitant tokias organizacijas, kaip „Civil Society Europe“, „Transparency International“, „Amnesty International“, European Environmental Bureau, „Friends of the Earth“ ir kt. Kritiškai apie siūlomą teisės aktą pasisakė ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, kurio 2020-2025 m. kadencijos nariu esu ir aš.
Laiške teigiama, kad toks sprendimas gali riboti pilietinę visuomenę atstovaujančių organizacijų galimybes veikti Europoje ir pasaulyje ginant demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę bei formuojant žaliąją, socialinę ir skaitmeninę darbotvarkę. Prieš priimant bet kokius sprendimus organizacijos primygtinai siūlo įvertinti jų poveikį socialinei, ekonominei ar teisinei aplinkai bei atlikti išsamų poveikio žmogaus teisėms vertinimą. Laiške taip pat akcentuojama, kad pasiūlymas nenurodo aiškių „interesų atstovavimo“ ar „slaptos užsienio įtakos“ apibrėžimų, o tai kelia grėsmę, kad teisinės nuostatos bus taikomos selektyviai ir/ar suteiks pagrindą diskriminacijai.
Laiško autoriai taip pat pabrėžė, kad ES privalo laikytis Pagrindinių teisių chartijos ir tarptautinės teisės, kurioje finansavimo prieinamumas yra laikomas neatsiejama asociacijų laisvės dalimi – tai patvirtina ir ES Teisingumo Teismo sprendimas byloje prieš Vengriją (C-78/18). Taigi, panašią praktiką taikyti visos Europos Sąjungos yra mažų mažiausiai ciniška, ypač atsižvelgiant į tai, kad „užsienio agentų“ registro pasiūlymas praktiškai atkartoja Viktoro Orbano autoritariniais metodais valdomoje Vengrijoje priimtą beveik identišką teisės aktą, kurį jau kuris laikas smarkiai kritikuoja pati Komisija.
Atstovauja stambių lobistų interesus
Kiek anksčiau Europos Komisija iš europinių lėšų finansuojamoms klimato ir aplinkosaugos NVO jau praktiškai uždraudė atstovauti viešąjį interesą ES institucijose. Šiuo atveju atstovavimas gana paradoksaliai apima tokias veiklas, kaip „laiškų siuntimas, susitikimų organizavimas, […] medžiagos pateikimas“ ir t.t., nes tokia veikla, neva, „gali kelti pavojų Sąjungos reputacijai“.
Visai neseniai Europos liaudies partijos ir kraštutinių dešiniųjų atstovai Europos Parlamente taip pat pasišovė sukurti darbo grupę europiniam NVO finansavimui tirti – gana ironiška, jog didžiausi tokio finansavimo gavėjai yra ne visuomeninis sektorius, o į tyrimą neįtraukti stambūs komerciniai subjektai, kurių plataus masto lobistinė įtaka europinėms institucijoms tyrėjų kažkodėl nedomina.
Neseniai portalas „Politico“ taip pat informavo, kad ES institucijos nebegali tęsti įtemptų derybų dėl naujų kovos su žaliuoju smegenų plovimu taisyklių, siūlomų naujoje Žaliųjų teiginių direktyvoje. Anot „Politico“, derybos buvo sustabdytos dėl „per daug neaiškumų“, nežinomybės dėl Komisijos ketinimų, o galiausiai – Italijai nusprendus atšaukti paramą Žaliųjų teiginių direktyvai. Komisijai pareiškus ketinimą atsiimti direktyvos pasiūlymą, tai sukėlė didžiulį Europos centristinių politinių grupių nepasitenkinimą – socialdemokratai ir liberalai netgi pagrasino neberemti U. von der Leyen ir apkaltino ją pataikaujant savo pačios Europos liaudies partijos bei kraštutinių dešiniųjų, nuo pat pradžių prieštaravusių šiam teisės aktui, politiniam spaudimui.
Ironiška, kad Žaliųjų teiginių direktyva – naudinga pačiam verslui. Tas verslas, kuris nori produktus ir paslaugas reklamuoti remiantis „žalumu“, turėtų džiaugtis aiškiomis taisyklėmis. Direktyvos sustabdymas reikštų, kad žaliasis smegenų plovimas galės būti nestabdomai tęsiamas, o sąžiningos, žaliosios įmonės nebetektų konkurencinio pranašumo. Kam naudinga? Tiems, kurie gudrauja, meluoja.
Akivaizdu, kad dešiniosios ES politinės jėgos atstovauja stambių pramonės ir žemės ūkio sektoriaus lobistų interesus – ypač nukreiptus prieš ES žaliojo kurso iniciatyvas ir jas palaikančias NVO. Tai gali paaiškinti, kodėl Europos konservatorių kartu su kraštutiniais dešiniaisiais vykdomas „kryžiaus žygis“ prie žaliąjį kursą ES jau ne tik yra tapęs nuolatine praktika, bet ir sukūrė pavojingą precedentą, pagal kurį, apeinant privalomas teisėkūros procedūras ir remiantis iš esmės neteisėta praktika, europiniai aplinkosauginiai standartai sistemingai silpninami. Na, o pastaruoju metu taip pat nusitaikyta ir į pilietinę visuomenę, o ne oportunistinius lobistinius interesus atstovaujantį visuomeninį sektorių.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>