Klimato krizės poveikis kiekvieno iš mūsų piniginėms – daug didesnis nei manyta iki šiol. Tai atskleidė Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkų Timothy Neallo, Beno R. Newelo ir Andy Pitmano tyrimas. Šiuo metu taikomi integruotieji vertinimo modeliai remiasi iš esmės klaidinga prielaida, jog šalies ekonomiką veikia tik tos konkrečios šalies orų sąlygos. Į vertinimo modelius neįtraukiami globalaus masto klimato kataklizmų, tokių kaip sausros ar potvyniai, padariniai. Kai Australijos mokslininkai į ekonometrinius modelius įtraukė ne tik vietinius, bet ir globalius orų pokyčius, paaiškėjo įspūdingi ekonominių prognozių skirtumai.
„Tyrimo metu nustatyta, kad klimatui sušilus 4 laipsniais, kiekvieno žmogaus turtas (arba globalus bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui) sumažės maždaug 40 proc., o ne 11 proc., kaip skaičiuota iki šiol. Ir net jei klimato šilimas būtų apribotas iki 2 laipsnių, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, vidutinis BVP vienam gyventojui visame pasaulyje sumažės 16 proc. – tai yra gerokai daugiau, palyginti su ankstesniais vertinimais, kuriuose buvo nurodomas tik 1,4 proc. sumažėjimas“, – naujus duomenis pristato Kęstutis Kupšys, Vartotojų aljanso viceprezidentas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys.
Griauna pastatus ir gyvenimus
Kaip nutinka, kad Žemei šylant, mes skurdėjame? K. Kupšio teigimu, pavyzdžių toli ieškoti nereikia. „Nuo pernai Ispanijos Valensijos regioną nusiaubusių potvynių tiesiogiai nukentėjo apie 190 tūkst. žmonių. Vanduo ne tik sugriovė žmonių namus ir viešuosius pastatus, sukėlė milžiniškus finansinius nuostolius, apgadino kelius, geležinkelius, tiltus ir kitą infrastruktūrą, bet ir prisidėjo prie darbo vietų praradimo ir ekonominio nestabilumo, ypač žemės ūkio ir turizmo sektoriuose. JAV dėl uraganų, kurie vis stipresni ir vis dažnėja dėl klimato kaitos, skurdžiose apylinkėse dažnai fiksuojamas dar didesnis skurdo lygis. Pasiturintys gyventojai išsikrausto, o likusieji lieka be išteklių ir galimybių“, – sąsajas apžvelgia pašnekovas.
Visą žurnalo „Savaitė“ straipnį rasite apačioje. Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su „Klimato reporteriais“.
Nuotrauka Unsplash.com.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>