„Greenpeace“ turi sumokėti daugiau nei 660 mln. dolerių už protestą prieš dujų milžinę

Dalintis

Šiaurės Dakotos (JAV) prisiekusieji praėjusią savaitę nusprendė, kad tarptautinė aplinkos apsaugos organizacija „Greenpeace“ yra atsakinga už šimtus milijonų dolerių žalos, padarytos dujotiekio bendrovei dėl beveik prieš dešimtmetį vykusių protestų prieš dujotiekį „Dakota Access Pipeline“.

Pasipriešinimai dujotiekio dalies tiesimui Standing Rock rezervate vyko 2016 ir 2017 metais. Protestai sulaukė nacionalinio dėmesio, nes aktyvistai įrengė stovyklą bendrovei „Energy Transfer“ priklausančioje žemėje, siekdami atidėti projekto statybą. Teisėsauga į tai atsakė panaudodama vandens patrankas, ašarines dujas ir kitus ginklus prieš neginkluotus protestuotojus – šimtai jų buvo sužeisti.

Dalase (JAV, Teksasas) įsikūrusi bendrovė „Energy Transfer Partners“ dar 2019 m. padavė tris „Greenpeace“ organizacijas į teismą, kaltindama aplinkosaugininkus vadovavimu protestams, dezinformacijos skleidimu ir finansinių nuostolių bendrovei padarymu dėl sugadinto turto ir negautų pajamų.

„Greenpeace“ atstovai atmetė kaltinimus teigdami, kad nė karto nesiėmė turto niokojimo ar smurto veiksmų. Tačiau praėjusį trečiadienį Šiaurės Dakotos prisiekusieji nusprendė, kad trys „Greenpeace“ organizacijos bendrai turi sumokėti bendrovei „Energy Transfer“ daugiau kaip 660 mln. dolerių (611 mln. eurų).

Ekspertų teigimu, tai didžiulis smūgis 50 metų gyvuojančiai aplinkosaugos organizacijai, kuri anksčiau teigė, kad ši byla gali sužlugdyti jos veiklą JAV. Ekspertai teigia, kad šis nuosprendis gali turėti neigiamų pasekmių žodžio laisvei.

Aplinkosauginės organizacijos kritikavo šį ieškinį kaip įžūlų taip vadinamą SLAPP ieškinį – strateginį ieškinį prieš visuomenės dalyvavimą, kuriuo siekiama nutildyti kritikus, užverčiant juos milžiniškomis teisinėmis išlaidomis.

Trisdešimt penkiose valstijose ir Vašingtone galioja anti-SLAPP įstatymai, nors juose numatytos apsaugos priemonės gali skirtis. Kai kuriose valstijose reikalaujama, kad nuosprendžiai būtų priimami pagreitintais terminais, o kitose įvestas „mokesčių perkėlimas“, kuris leidžia atsakovui susigrąžinti teisines išlaidas, jei jis laimi bylą.

Valstybėse, kuriose nėra apsaugos priemonių, SLAPP ieškinio poveikis gali būti pražūtingas tiek organizacijoms, tiek asmenims.

Aplinkosaugos grupės pareiškė, kad nesitrauks nuo savo veiklos. Po nuosprendžio paskelbimo organizacija „EarthRights“ teigė, kad šis sprendimas ne tik kad nenuslopins aplinkosaugos veiklos, o tik sustiprins.

„Energy Transfer“ ieškinys buvo pareikštas „Greenpeace USA“, Nyderlanduose įsikūrusiai „Greenpeace International“ ir Vašingtone įsikūrusiam „Greenpeace“ fondui.

Praėjusį mėnesį „Greenpeace International“ Nyderlandų teismui pateikė atsakomąjį ieškinį prieš „Energy Transfer“, remdamasi Europos Sąjungos teisės aktais, draudžiančiais SLAPP, siekdama atgauti žalą ir išlaidas, kurias organizacija patyrė dėl bendrovės ieškinių.

„Energy Transfer“ šioje kovoje girdėjo ne paskutinį mūsų žodį. Mes tik pradedame savo anti-SLAPP ieškinį prieš „Energy Transfer“ išpuolius prieš žodžio laisvę ir taikius protestus. Su „Energy Transfer“ susitiksime teisme Nyderlanduose šių metų liepą. Mes nepasiduosime. Mūsų niekas nenutildys“, – teigė „Greenpeace International“ generalinė patarėja Kristin Casper organizacijos pranešime.

Didžiosios naftos bendrovės „Shell“, „Total“ ir ENI pastaraisiais metais taip pat pateikė SLAPP ieškinius prieš „Greenpeace“ organizacijas. Tarp jų 2024 m. kovo 28 d. „Greenpeace France“ sėkmingai nugalėjo „TotalEnergies“, o 2024 m. gruodžio 10 d. „Greenpeace UK“ ir „Greenpeace International“ privertė savo SLAPP atsisakyti „Shell“.

Parengta pagal greenpeace.org ir kitų šaltinių informaciją. Nuotraukos šaltinis: www.greenpeace.org. Parengė R. Trainytė.


„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.

Apie ŽALINK >>