Keletas ES žaliosios politikos teisės aktų daro poveikį tarptautiniams partneriams. Šis tarptautinis aspektas turėtų būti suvokiamas kaip ES klimato politikos dalis, kuri dažnai pristatoma kaip susidedanti iš trijų ramsčių:
1) prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos (Emissions Trading System, ETS) I;
2) pastangų pasidalijimo reglamento (Effort Sharing Regulation, ESR) ir ATLPS II;
3) žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (land-use change and forestry, LULUCF).
Paveiksle (žr. žemiau) Europos klimato kaitos įstatymas ir trys ramsčiai pavaizduoti kaip vidinis Europos klimato politikos branduolys. Išorinį žiedą sudaro atrinkti Žaliojo susitarimo teisės aktai, kuriuose numatyti įpareigojimai valstybėms narėms, bet kurie taip pat daro poveikį prekybos partneriams už ES vidaus rinkos ribų.
Trumpas atrinktų teisės aktų paaiškinimas
Anglies dioksido išmetimo per sieną reguliavimo mechanizmas (Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM), CO2 išmetimo per sieną reguliavimo sistema
CO2 pasienio koregavimo sistema, skirta importuojamų produktų (elektros energijos, cemento, plieno, plieno, aliuminio, trąšų ir vandenilio) CO2 kainoms nustatyti, nustatant importuotojams ataskaitų teikimo ir mokėjimo prievoles.
Kritinių žaliavų įstatymas (Critical Raw Materials Act, CRMA), reglamentas dėl kritinių žaliavų
Europos žaliavų aktas, kuriuo siekiama didinti pajėgumus ir didinti vidaus ir išorės tiekimo grandinių atsparumą, be kita ko, taikant lyginamuosius standartus, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir partnerystę.
Grynojo nulio pramonės įstatymas (Net Zero Industry Act, NZIA), grynojo nulio pramonės reglamentas
Reglamentas, kuriuo siekiama, kad iki 2030 m. bent 40 proc. europinės paklausos būtų patenkinta iš vidaus gamybos naudojant apibrėžtas grynojo nulio technologijas. Iki 2040 m. turi būti pasiekta 15 proc. pasaulinės rinkos dalis. Be to, tvarumo ir atsparumo kriterijai viešuosiuose konkursuose ir biurokratijos mažinimas.
Reakcija į Rusijos invaziją į Ukrainą. Siekiama panaikinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iš Rusijos, įvairinant tiekimą, taupant energiją ir spartinant energetikos pertvarką. Daugiausia dėmesio skiriama ES strateginio savarankiškumo energetikos sektoriuje stiprinimui.
Laivyba apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje-1 (Shipping in the emissions trading system-1)
Nuo 2024 m. į ES ATLPS įtrauktas ir didelių laivų, kurių bendroji talpa didesnė nei 5000 tonų, išmetamas CO2 kiekis (nuo 2026 m. – ir metano bei azoto oksido). Reisams į paskirties vietą už Europos ekonominės erdvės (EEE) ribų arba iš jos taikoma 50 proc. išmetamųjų teršalų, o reisams EEE – 100 proc. išmetamųjų teršalų (laipsniškai įvedama iki 2027 m.).
Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyva (Corporate Sustainability Due Diligence Directive, CSDDD), Europos tiekimo grandinės direktyva
Šia direktyva siekiama skatinti tvarų įmonių elgesį šalies viduje ir pasaulinėse vertės grandinėse. Šiuo tikslu turi būti mažinamas neigiamas poveikis žmogaus teisėms ir aplinkai tiek Europoje, tiek už jos ribų. Įmonės gali būti traukiamos atsakomybėn už bet kokią padarytą žalą. Taisyklės taikomos etapais (2026-2029 m.) vis didesniam įmonių skaičiui, priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ir apyvartos ES.
Metano reglamentas (Methane Regulation)
Nuo 2024 m. naujuoju reglamentu Europos dujų, naftos ir anglies pramonė įpareigota matuoti iškastinio kuro tiekimo metu išmetamo metano kiekį, skubiai šalinti nuotėkius ir mažinti dujų išleidimą ir deginimą. Palaipsniui įvedami griežtesni reikalavimai importui. Siekiama užtikrinti, kad už ES ribų palaipsniui būtų taikomi tokie pat stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo įpareigojimai kaip ir ES veiklos vykdytojams.
ES miškų naikinimo reglamentas (EU Deforestation Regulation, EUDR), Reglamentas dėl tiekimo grandinių, kuriose nevykdomas miškų naikinimas (Regulation on deforestation-free supply chains)
Reglamentu siekiama užtikrinti, kad tam tikros ES rinkai tiekiamos prekės neprisidėtų prie miškų naikinimo ir nykimo ES ir kitose pasaulio šalyse. Jis taikomas palmių aliejui, jautienai, sojai, kavai, kakavai, medienai ir kaučiukui bei iš jų pagamintiems produktams. Prekybininkai turi įrodyti, kad produktai yra neiškertantys miškų. Įgyvendinimas sustabdytas iki 2026 m. pradžios.
Paruošta VBP pagal užsienio spaudą. Nuotrauka „Klimato reporterių“.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.