Kelionių skaičius oro transportu visame pasaulyje nuolat auga. Lietuvos oro uostai per 2023 metus aptarnavo daugiau nei 6 mln. keleivių, tai yra net 12 proc. daugiau nei 2022 metais. Tuo pačiu kelionės lėktuvais yra itin taršios ir gerokai taršesnės nei traukiniu ar autobusu, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime.
Skraidantys privačiais lėktuvais turi nuo 5 iki 14 kartų didesnį CO2e pėdsaką nei komerciniais laineriais. Vienas iš galimų sprendimų, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovo D. Tracevičiaus teigimu, yra oro keleivio mokestis. Šis mokestis padėtų geriau įkainoti tokio keliavimo būdo neigiamą poveikį aplinkai, o pačius naudotojus rinktis mažiau taršias transporto priemones. Tai aktualu ir Lietuvoje – iš Vilniaus į artimiausių šalių sostines nuolat skraido lėktuvai, tuo tarpu keleiviai galėtų rinktis kelionę autobusu ar traukiniu.
Kai kurios ES valstybės jau taiko mokestines priemones oro keleiviams, kuriomis po to finansuoja traukinių transportą. Vienas iš naujausių pavyzdžių – Vokietija. Čia nuo 2023 m. taikomas oro kelionės mokestis, kuris (priklausomai nuo šalies atstumo nuo Vokietijos) yra 12,73 Eur, 32,25 Eur arba 58,06 Eur.
Kitas pavyzdys – Italija, kurioje nuo 2012 m. veikia „prabangos” mokestis privatiems lėktuvams (iki 19 vietų), priklausomai nuo jų skrendamo atstumo:
- iki 100 km – 10 Eur;
- nuo 100 iki 1500 km – 100 Eur;
- virš 1500 km – 200 Eur.
D. Tracevičiaus manymu, jau laikas ir Lietuvoje apmokestinti oro skrydžius įprastinėmis ir užsakomosiomis oro linijomis, o taip pat būtina reikšmingai apmokestinti privačių lėktuvų skrydžius.
Parengė R. Trainytė pagal VšĮ „Žiedinė ekonomika“ informaciją. Nuotraukos šaltinis „Žiedinė ekonomika“.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.