Kuo pridėtinė vertė svarbi vystomajam bendradarbiavimui? Atsakymas paprastas: Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalių žmonės, gaminantys žemės ūkio produkciją, tokią kaip soja, palmių aliejus, kakava ar kava, paprastai iš jos daug naudos negauna. Jie sunkiai dirba laukuose, tačiau juos pasiekia tik nedidelė pelno dalis. Didžiausią pelną generuoja gaminių perdirbimas, tačiau tas pelnas nugula tarptautiniu mastu veikiančių korporacijų banko sąskaitose, o ne globaliųjų pietų žmonių kišenėse.
Ūkininkai prideda daugiau vertės tuomet, kai jie ne tik augina kakavos ar kavos pupeles, bet ir perdirba savo produkciją. Pridėtinė vertė materializuojasi papildomų pajamų, darbo vietų ir geresnės mitybos pavidalais, nes sumažėja importuojamų produktų poreikis. Todėl esu įsitikinusi, kad vystymosi politika privalo išplėsti ir palaikyti vietinės vertės grandines.
Kodėl svarbios moterys
Sachelio regione dėl skurdo ir alkio daugybė žmonių lengvai pasiduoda teroristinių grupuočių verbavimui. Teroristai jiems žada pajamas, kurių kitais būdais tie žmonės negautų. Regione reikia tvaraus žemės ūkio ir didesnės vietinės vertės kūrimo – tik taip galima kovoti su alkiu ir pasiūlyti vietos žmonėms kitokių galimybių. O tam reikalingos klimatui atsparios žemės ūkio praktikos, didesnis produktyvumas, daugiau vietinio perdirbimo ir geresnio produkcijos marketingo. Kaip tai atrodo praktikoje?
Burkina Fase Vokietijos vystymosi agentūros yra padėję 138 tūkst. ūkininkų pritaikyti tvarius dirvožemio ir vandens valdymo metodus. Dėl šių ir panašių pastangų laukai tapo atsparesni klimato kaitai, todėl, nepaisant sausrų ir audrų, derliai yra nuspėjami. Bendradarbiaudami su vietos partneriais, taip pat žiūrime, kaip smulkūs verslininkai gali padidinti savo finansines grąžas.
Sabine Nana – verslininkė, kurios įmonė per dieną perdirba dvi tonas manijoko, iš kurio gaminamas kuskusas. Norėdama plėsti savo verslą, Sabine dalyvavo Vokietijos vystymosi bendradarbiavimo agentūros surengtuose mokymuose. Ten ji išmoko sudarinėti verslo planus, pagerino savo lyderystės įgūdžius ir pritaikė geresnes technologijas, kad jos manijokas ilgiau išsilaikytų. Be to, Sabine pati ėmėsi mokyti jaunas moteris – ji joms padeda pradėti verslus.
Šiuo metu Sabine kuskusą tiekia 300 pradinių mokyklų valgykloms. Metiniai jos pardavimai pakilo nuo 120 tūkst. eurų 2019 m. iki 300 tūkst. eurų dabar. Anksčiau ji įdarbino 25 moteris, dabar šis skaičius padvigubėjęs. Atlyginimus gaunančios jos darbuotojos yra ekonomiškai nepriklausomos – jos gali išmaitinti savo šeimas ir leisti vaikus į mokyklą.
Didesnė pridėtinė vertė svarbi ne tik versle – ji taip pat labai aktuali socialine prasme: taip padidinama moterų autonomija ir pagerinamos galimybės jų vaikams. Be to, tai padidina saugumą ne tik regione, bet net ir Vokietijoje – sumažinus teroristinės agitacijos lauką.
Kodėl svarbūs klimatui atsparūs metodai
Kaip ir Sachelio regione, taip ir daug kur kitur pasaulyje klimato kaita yra viena iš pagrindinių skurdo ir bado priežasčių. Potvyniai, sausros ir audros daro žalą dirbamai žemei, verčia žmones palikti savo namus ir ieškoti naujo gyvenimo kitur.
Toks buvo ir Sumos Begum iš Bangladešo likimas. Per potvynį ji prarado namus ir buvo priversta su šeima bėgti. Neformalioje gyvenvietėje, kurioje jie dabar apsistoję, darbo galimybių – nedaug. Vokietijos vystymosi bendradarbiavimo agentūros mokymų programa Sumai buvo labai naudinga. Moteris išmoko, kaip auginti daržoves namuose – ir ne tik mažame kiemelyje, bet ir maišuose ant sienų bei stogo. Dabar Suma jau gali išlaikyti savo šeimą, o daržovių perteklių parduoda turguje. Gautas pajamas ji atideda į taupymo schemą ir taip užsitikrina, kad išgalės sumokėti už vaikų mokslus, o jei prireiks – ir gydytojui.
Sumos pavyzdys rodo, kaip novatoriški, klimatui atsparūs metodai įgalina žmones gauti reguliarias pajamas nepaisant klimato atšilimo. Dėl jų žmonės tampa mažiau priklausomi nuo humanitarinės pagalbos apėmus krizei, ir mažiau linkę tapti pabėgėliais kitose šalyse.
Pavyzdžiui, šokoladas
Be daržovių, žmonių gyvenimą pagerinti gali ir šokoladas. Statistiniais duomenimis, kasmet vienas vokietis suvalgo devynis kilogramus šokolado. Tačiau turbūt labai nedaug vokiečių žino, kad kakavos augintojams atitenka vos šeši procentai nuo kiekvienos 100 gramų plytelės.
Savaime suprantama, iš to neišgyvensi, o situaciją dar labiau pablogina klimato sugadintas derlius, kaip neseniai nutiko Ganoje ir Dramblio Kaulio Krante. Siekdama pagerinti šią situaciją, mano vadovaujama ministerija bendradarbiauja su Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministerija, privataus sektoriaus įmonėmis ir pilietinio sektoriaus organizacijomis – ši partnerystė vadinasi Vokietijos tvarios kakavos iniciatyva. Jos tikslas – užtikrinti, kad iki 2030 metų mažiausiai 90 % kakavos augintojų pradėtų gauti pragyvenimą užtikrinantį atlyginimą. Šios iniciatyvos rėmuose vietiniai partneriai moko naujausių ne tik kakavos, bet ir kitų augalų veislių auginimo metodų. Taip jie gali diversifikuoti savo pajamas.
Be to, ūkininkai skatinami perdirbti ir tas kakavos augalo dalis, kurias anksčiau jie laikydavo atliekomis. Pavyzdžiui, iš kakavos vaisiaus galima pagaminti gaivinantį gėrimą, o kakavos lukštai gali tapti natūralia trąša. Šis projektas orientuotas į moteris, nes tyrimai rodo, kad motinos vaikų maitinimui ir mokslams skiria didesnę pajamų dalį, nei tėvai.
Tačiau būtina imtis dar daugiau veiksmų. Žaliavas perkančios Europos įmonės privalo užtikrinti, kad jų vertės grandinėje dirbantys žmonės gauna pragyvenimui tinkančius atlyginimus ir dirba padoriomis sąlygomis. Labai svarbu tai, kad ES direktyva dėl korporacijų tvarumo privers įmones pagerinti savo žaliavos įsigijimo politiką ateityje. Nors jos normos dar neprivalomos, tikiuosi, kad korporacijos jas pradės taikyti nedelsdamos. Tai būtų prasmingas žingsnis ne tik etikos, bet ir verslo atžvilgiu: sąžininga prekyba užsiimančios įmonės turi konkurencinį pranašumą.
Pridėtinė vertė duoda rezultatų
Aukščiau pateikti pavyzdžiai iš Sachelio regiono, Bangladešo ir Dramblio Kaulo Kranto rodo, kaip vietinės vertės kūrimas padeda kovoti su skurdu ir badu. Tačiau tarptautinei bendruomenei būtini struktūriniai pokyčiai. Dar daugiau vyriausybių, tarptautinių organizacijų, privataus sektoriaus įmonių ir pilietinės visuomenės aktyvistų turi bendradarbiauti siekdami bendro tikslo: kad visi šios Žemės gyventojai turėtų pakankamai ir gero maisto.
Hamburgo tvaros konferencija suteiks galimybę sujungti jėgas šiuo klausimu. Ji vyks spalio 7–8 dienomis, ją organizuoja mano vadovaujama ministerija kartu su Hamburgo miestu, Michaelo Otto fondu ir Jungtinėmis Tautomis. Į ją pakvietėme politikos, verslo, pilietinės visuomenės ir akademijos lyderius iš viso pasaulio. Pagrindinė konferencijos idėja – aptarti, kaip sugrąžinti Darbotvarkę 2030 į geras vėžes. Tą padaryti planuojame partneryste ir pasitikėjimu grįstomis diskusijomis.
Svenja Schulze yra Vokietijos ministrė ekonominiam bendradarbiavimui ir vystymuisi. Daugiau: https://www.bmz.de/en
Šis straipsnis pirmąkart publikuotas portale „DandC“.
Vertimas į lietuvių kalbą: Vystomojo bendradarbiavimo platforma. Nuotrauka https://dandc.eu