Iš savanorystės dienoraščių: kaip purvas, kompostas ir pokalbiai keičia pasaulį

Dalintis

Vystomojo bendradarbiavimo politika dažnai siejama su tarptautinėmis strategijomis, finansiniais mechanizmais ar viešojo ir privataus sektoriaus partnerystėmis. Tačiau pokytis ne visada prasideda nuo milijoninių projektų ar diplomatinio lygio susitarimų. Kartais jis gimsta iš purvu išteptų rankų, dažais aptaškytų drabužių ir kasdien pėsčiomis įveikiamų kalnų takų.

Taip atrodo kasdienybė Nepalo Okhaldhungos regione, kur penkis mėnesius savanoriavo Vystomojo bendradarbiavimo platformos komanda pagal Europos solidarumo korpuso programą. Jų patirtys – tai gyvas liudijimas, kaip tarptautinis bendradarbiavimas gali virsti bendruomenių stiprinimu, solidarumu ir abipusiu mokymusi.

Permakultūra ir kompostas – tvarumo praktika iš arti

Savanoris Alberto dirbo VIN permakultūros komandoje, kurios tikslas – skatinti tvarų maisto auginimą kalnuotose bendruomenėse. „Dirvožemio derlingumui pagerinti kasame lysves, kurias užpildome organinių medžiagų sluoksniais. Taip sukuriama ekosistema, leidžianti auginti daržoves be cheminių trąšų“, pasakoja jis.

Pagrindinis šios veiklos herojus – kompostas. „Jis smirdi ir yra bjaurus, bet jame gausu maistingųjų medžiagų“, juokiasi Alberto. Kompostas gaminamas iš karvių mėšlo, lapų, maisto likučių, o jo panaudojimas leidžia šeimoms tapti mažiau priklausomoms nuo pesticidų ir turgaus kainų.

Vandens saugyklos – atsakas į klimato krizę

Nepalas – viena pažeidžiamiausių šalių klimato kaitai. Himalajų ledynai tirpsta, o sausuoju sezonu vandens trūkumas tampa kasdienybe. VIN sprendimas – statyti vandens saugyklas, kurios leidžia šeimoms kaupti lietaus vandenį ir naudoti jį sausros metu.

„Mūsų užduotis buvo perdažyti senus rezervuarus, kad sulėtintume jų irimą. Iš pradžių nežinojome, kaip tai daryti, bet greitai įgudome“, prisimena Alberto. Dažymo darbai vyko kūrybiškai – dažai kartais išsiliedavo po visą lauką, o komandos narys Leonas tapo savotišku dažų chaoso simboliu.

Nelaimių valdymas – bendruomenių saugumo pamatas

Savanoris Alejandro dirbo nelaimių rizikos mažinimo komandoje. Jo tikslas – padėti formuoti pirmąjį Okhaldhungos nelaimių valdymo komitetą. „Svarbu, kad jame būtų įvairių kastų atstovų ir bent 50 proc. moterų“, pabrėžia jis.

Alejandro pasakoja apie 2015 m. žemės drebėjimo ir 2024 m. liūčių padarinius – sugriautus kelius, prarastus gyvulius, išnykusį saugumo jausmą. „Tai, kad galėjau prisidėti prie bendruomenės saugumo, man yra didžiulis pasiekimas“, sako jis.

Kultūrinis dialogas – ne mažiau svarbus nei infrastruktūra

Savanoriai turėjo galimybę pažinti Nepalo kultūrinę įvairovę – Newar ir Magar etnokastas, jų kalbas, tradicinius patiekalus ir šventes. „Gyvenimas čia verčia susimąstyti ir įvertinti tai, kas anksčiau atrodė savaime suprantama“, rašo Alejandro.

Jis dalyvavo vietinėse vestuvėse, šventė Holi, Šivaratri ir Nepalo Naujuosius metus. „Tai, ko niekada nebūčiau patyręs savo gimtojoje Ispanijoje“, sako jis. Nors namų ilgesys kartais užklumpa, savanorystė suteikia galimybę išgyventi unikalius momentus ir užmegzti ryšius, kurie išlieka visam gyvenimui.

Maži žingsniai – dideli pokyčiai

Savanorių patirtys Okhaldhungoje primena, kad vystomasis bendradarbiavimas – tai ne tik politika, bet ir žmonės. Ne visada reikia didžiulių projektų, kad įvyktų pokytis. Kartais užtenka komposto, pokalbio su ūkininku ar dažų kibiro, kad pasaulis taptų šiek tiek geresnis.

„Atvykau kaip savanoris, bet išvykstu su daug daugiau nei daviau“, rašo Alejandro. Draugystės, prisiminimai, bendros svajonės – tai, kas liks su juo visam gyvenimui.


Šį tekstą siūlo „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt). Teksto parengimas finansuotas ŽALINK ir #Vol4HumAid projektų rėmuose. ŽALINK projektas finansuojamas Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros lėšomis. Projektas #Vol4HumAid finansuojamas Europos solidarumo korpuso Humanitarinės pagalbos programos lėšomis.


Pagal Vystomojo bendradarbiavimo platformos informaciją. Iliustracija – Unsplash.com laisvo nauodjimo.

„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Daugiau apie projektą ŽALINK>>