2026 m. vasario 24 d. JAV Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad imsis Boulderio bylos – vieno svarbiausių klimato žalos ieškinių, galinčių pakeisti teisinę kovą dėl klimato atsakomybės visoje šalyje. Kaip rašo Inside Climate News, ši byla iškilo iš nedidelio Kolorado miesto, tačiau jos pasekmės gali būti jaučiamos nuo Ramiojo vandenyno pakrantės iki Atlanto.
JAV savivaldybės jau daugiau nei dešimtmetį bando teismuose įrodyti, kad klimato kaita nėra abstrakti problema, o labai konkreti finansinė našta. Miestai moka už potvynių padarinius, už gaisrų gesinimą, už perkaitusių kelių ir tiltų remontą, už naujas drenažo sistemas ir ekstremalių karščių pritaikytą infrastruktūrą. Boulderio meras Aaronas Brockettas sako, kad prisitaikymo prie klimato kaitos našta neturėtų kristi vien vietos mokesčių mokėtojams, todėl savivaldybė siekia, kad dalį šių išlaidų padengtų įmonės, kurių veikla prie klimato kaitos prisidėjo labiausiai.
Boulderio ieškinyje teigiama, kad „Suncor Energy“ ir „ExxonMobil“ dešimtmečius gamino, perdirbo, reklamavo ir pardavinėjo iškastinį kurą, žinodamos jo poveikį klimatui, ir kartu menkino mokslinius įspėjimus. Pasak ieškovų, šios bendrovės ne tik tiekė produktus, kurie didina šiltnamio efektą, bet ir aktyviai formavo viešąją nuomonę, siekdamos sukelti abejonių dėl klimato mokslo. Dėl to, kaip rašoma ieškinyje, Koloradui gresia vis dažnesnės ir intensyvesnės karščio bangos, gaisrai, sausros ir potvyniai, o žala tik didės.
Svarbus šios bylos aspektas – kur ji bus nagrinėjama. JAV teisinėje sistemoje tas pats ginčas gali būti nagrinėjamas valstijos arba federaliniame teisme, ir šis pasirinkimas gali nulemti bylos baigtį. Naftos kompanijos siekia, kad byla būtų perkelta į federalinį lygmenį, kur panašūs ieškiniai dažniau atmetami. Kolorado teismai nusprendė, kad Boulderio byla turi likti valstijos teisme, tačiau dabar Aukščiausiasis Teismas spręs, ar šis sprendimas turi galioti. Kaip rašo Inside Climate News, šis klausimas yra esminis ne tik Boulderio, bet ir dešimtims kitų miestų, siekiančių žalos atlyginimo.
Byla sulaukė ir didelio politinio dėmesio. 26 respublikonų vadovaujamos valstijos pateikė teismui raštą, kuriame teigiama, kad tokie ieškiniai „neturi teisinio pagrindo“, o Boulderis „negali nustatyti pasaulinės energetikos politikos“. Tai rodo, kad ginčas dėl klimato atsakomybės JAV vis labiau tampa politiniu mūšiu.
Sprendimas nagrinėti bylą atnaujino diskusijas ir dėl teisėjo Samuelio Alito dalyvavimo. Vieši finansiniai duomenys rodo, kad beveik ketvirtadalį jo individualių akcijų portfelio sudaro investicijos į iškastinio kuro sektorių. Praėjusiais metais Alito nusišalino nuo kitos klimato bylos dėl savo akcijų „ConocoPhillips“, tačiau šį kartą to nepadarė, nors „ConocoPhillips“ taip pat susiduria su klimato ieškiniais, kuriuos gali paveikti būsimas sprendimas. JAV teisėjai patys sprendžia, kada nusišalinti, todėl tokios situacijos dažnai kelia klausimų dėl skaidrumo.
Kol vyksta teisiniai procesai, naftos sektorius ieško apsaugos ir politiniais kanalais. Respublikonų generaliniai prokurorai ragina Kongresą priimti įstatymą, suteikiantį naftos kompanijoms imunitetą nuo klimato žalos ieškinių – panašų į tą, kuris taikomas ginklų gamintojams. Klimato bylinėjimosi tyrėja Carly Phillips sako, kad „Exxon“ ir „Suncor“ apeliacija yra tik viena iš kelių strategijų, kuriomis siekiama išvengti atsakomybės – nuo bandymų užsitikrinti teisinį imunitetą iki pastangų sumenkinti klimato mokslo vaidmenį teismuose.
Žodinio nagrinėjimo data dar nepaskirta. Tačiau aišku, kad sprendimas paveiks ne tik Boulderį. Jis gali nulemti dešimtis kitų bylų – nuo Kalifornijos iki Havajų – ir atsakyti į klausimą, ar naftos pramonė gali būti teisiškai atsakinga už klimato kaitos žalą. Tai byla, kurią verta stebėti, nes ji parodys, ar JAV teisinė sistema pasirengusi klimato žalą vertinti ne tik politinėse deklaracijose, bet ir teismų praktikoje.
„Klimato reporteriai“. „Unsplash“ iliustracija.