JAV Tarptautinės plėtros agentūros (angl. USAID) finansavimo įšaldymas šių metų pradžioje buvo didžiulė staigmena pasaulio pilietinei visuomenei. Beveik 60 milijardų JAV dolerių vertės paramos vystymuisi ir humanitarinės veiklos misijų finansavimo įšaldymas sustabdė organizacijų ir kitų institucijų veiklą daugelyje pasaulio šalių.
Remiantis EU SEE projekto konsorciumo, kurį sudaro tarptautinės ir skėtinės organizacijos HIVOS, Democracy Reporting International, European Partnership for Democracy, Forus, Transparency International, parengta ataskaita „JAV finansavimo įšaldymo poveikis pilietinei visuomenei“ aiškėja daugiau detalių, kaip šis finansinis vakuumas įtakoja pokyčius globalioje humanitarinėje, vystomojo bendradarbiavimo ir demokratiškumo stiprinimo srityje.
Pilietinė visuomenė ant išlikimo ribos
Nevyriausybinės organizacijos visame pasaulyje susiduria su neįtikėtinu finansiniu ir veiklos spaudimu. Pagal EU SEE konsorciumo atliktą apklausą, 72 proc. organizacijų teigia, kad tiesiogiai pajuto USAID finansavimo įšaldymo pasekmes.
Labiausiai nerimą kelia tai, kad 40 proc. šių organizacijų pranešė apie 25–50 proc. finansavimo sumažėjimą ir dėl to buvo atleidžiami darbuotojai, mažinamos programų apimtys, o kai kuriais atvejais – sustabdyta veikla. Tačiau poveikis toli gražu neapsiriboja tik darbo vietų netekimu ar sumažinimu, šis sustabdymas kelia tiesioginį pavojų ir įtakoja milijonų žmonių prieigą prie švietimo, sveikatos sistemų, įtakoja maisto prieinamumą, demokratijos stiprinimą.
Lėšos buvo įšaldytos ir humanitarinių projektų vykdymui. Kai kuriose šalyse projektus teko ir nutraukti, o kitais atvejais teko sustabdyti svarbias sveikatos priežiūros paslaugas, žemės ūkio programas ar konfliktų prevencijos projektus. Tokie tarp-sektoriniai programų sustabdymai tiesiogiai kelia pavojų žmonių saugumui ir gyvybei.
Humanitarinė pagalba tampa politiniu įrankiu
Dar didesnį nerimą kelia ne vien finansavimo sustabdymo pasekmės, bet ir tai, kad humanitarinė pagalba gali tapti politinės įtakos priemone. EU SEE ataskaitoje teigiama, kad daugiau nei dešimtyje šalių, kuriose buvo įšaldytas JAV finansavimas, NVO tapo politinio susipriešinimo ir žiniasklaidos stigmatizavimo taikiniu.
Nigerijoje, Salvadore ir Vengrijoje nevyriausybinės organizacijos susidūrė su nepagrįstais kaltinimais, kad jos remia terorizmą, užsiima pinigų plovimu ar net siekia ir skatina politinį perversmą. Pavyzdžiui, aukšti šalies pareigūnai teigė, kad „visi pinigai, gaunami iš JAV, turi būti paviešinti, o asmenys, juos priėmę, turi susidurti su sankcijomis“.
Tokie pareiškimai rodo pavojingą tendenciją: bandoma kontroliuoti, diskredituoti ir riboti pilietinės visuomenės veiklą. Tai, kas prasidėjo kaip finansavimo įšaldymas, dabar virsta teisinių represijų, tyrimų ir naujų ribojamųjų taisyklių įvedimu, kurios tiesiogiai kelia grėsmę pilietinės visuomenės veiklos erdvei.
Tokiais priešiškais pareiškimais nevyriausybinės organizacijos yra cenzūruojamos, taip pat skatinamos atsiriboti nuo viešų pareiškimų ir kalbų, kad būtų įmanoma sumažinti priešiškas nuomones. Tokios pozicijos silpnina pilietinės visuomenės vaidmenį priimamų sprendimų stebėjime ir užtikrinant demokratinės sistemos kontrolę. Šalyse, kuriose autoritarizmas yra valdymo sistema, šis įšaldymas tapo pretekstu vyriausybėms dar labiau suvaržyti pilietines laisves.
Paramos ir finansavimo monopolizavimas: rizikos ir pavojai
Vystomojo bendradarbiavimo, vietos bendruomenių stiprinimo srityje dirbu apie 15 metų. Šios sukeltos krizės akivaizdoje vis galvoju apie globalios pilietinės visuomenės ekosistemos silpnumą: pernelyg didelę priklausomybę nuo vieno paramos šaltinio, globaliu mastu – tokio politinio jautrumo kaip JAV. Ši globali krizė dažnai matoma ir mažesniu mastu – kai jautriausios visuomenės grupės – vietinės nvo gali manipuliuojamos sprendimų priėmimo, nuomonių formavimo prasme. Jautriausių grupių atžvilgiu – pirmiausiai kenčia šios grupės, kurios ir taip turi mažiausiai balso ir teisių.
Šiuo atveju, kuomet tiek daug pasaulinės pilietinės visuomenės finansavimo buvo suteikiama vienos valstybės, kyla ir rimta struktūrinė rizika, kuri šiandien akivaizdžiai išryškėjo. Jei pagalba tampa priklausoma nuo nuolat besikeičiančių vidaus valstybės politinių vėjų, ideologijų ar rinkimų rezultatų, tai šias lėšas gaunančioms bendruomenėms lieka tik menkos galimybės iš ties stiprinti pilietinės visuomenės veiklą, užtikrinti humanitarinių procesų seką, jau nekalbant apie buvimą lygiaverčiu partneriu sprendžiant visuomenei opias problemas ir aktualijas.
Man, dirbusiai ir su humanitarine pagalba, visiškai nesuprantama kaip galima humanitarinę pagalbą naudoti kaip politinį įrankį. Juk tai esminės žmogaus teisės – teisė į maistą, vaistus, išsilavinimą ir teisingumą – nepriklausomai nuo geopolitinių darbotvarkių. Naudoti pagalbos teikimą kaip politinį įrankį ar derybų priemonę yra ne vien amoralu, bet bendrai mažina pasitikėjimą tarptautiniu bendradarbiavimu ir kelia tiesioginį pavojų gyvybėms.
Poreikia decentralizuotoms paramos ir finansavimo mechanizmams pagalba
EU SEE ataskaitoje pagrįstai raginama siekti finansavimo šaltinių įvairinimo ir lankstesnių mechanizmų kūrimo, ar jau esamų mechanizmų viešinimo: ne tik geros praktikos, bet ir būtinybės klausimu tapo ekstremalių situacijų reakcijos fondai, išankstinio įspėjimo sistemos ar kelių donorų partnerystės.
Kai pagalbos sistemos tampa prievartinėmis, o ne rūpestingomis, kai dominuoja kontrolė, o ne pagalba, mes prarandame ne tik pinigus, bet ir visuotinį solidarumą, pagarbą, pasitikėjimą. Nors šios vystomojo bendradarbiavimo, humanitarinės pagalbos sritys vadinamos „minkštosiomis politikos sritimis“, tačiau jos daug pasako apie pačią valstybę ir jos politiką, pasitikėjimą kitose srityse ir tolimesnių strategijų kūrime.
Nors USAID tiesioginę paramą Lietuvai nutraukė dar 2003 m., pripažindama šalies pažangą ekonomikos ir demokratijos srityse, agentūros parama išliko aktyvi per regioninius projektus, ypač orientuotus į Baltarusijos pilietinės visuomenės stiprinimą.
EU SEE iniciatyvos pilną ataskaitą galite rasti čia>>
Parengė Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma. Nuotrauka EU SEE.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.