Karo fone, kai visuomenės dėmesys dažniausiai krypsta į humanitarinius ar saugumo klausimus, gamtos apsaugos darbai dažnai lieka nuošalyje. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis būtinybė saugoti biologinę įvairovę niekur nedingsta – ypač kalbant apie tokias pažeidžiamas rūšis kaip meldinė nendrinukė, kurios išlikimas vis dar tiesiogiai priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir pagalbos, rašoma Baltijos aplinkos forumo pranešime.
2025 m. birželį Ukrainos Polesės regione įvyko tarptautinė ekspedicija, kurios metu buvo vertinama meldinių nendrinukių padėtis vienoje svarbiausių šiai rūšiai teritorijų. Misija surengta įgyvendinant projektą „LIFE4AquaticWarbler”, o joje dalyvavo ekspertai iš Lietuvos, Ukrainos, Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos.
Ekspedicijai vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas, ilgametis Tarptautinės meldinės nendrinukės grupės narys dr. Žydrūnas Preikša. Jis kartu su kolegomis iš Lietuvos – gamtosaugos specialistu Renatu Jakaičiu ir girininku Kęstučiu Jarmalavičiumi – jungėsi prie bendros komandos, kurią sudarė 15 dalyvių. Pagrindinis misijos tikslas – įvertinti Polesės regiono šlapynių, ypač Pripetės upės baseino, ekologinę būklę ir meldinių nendrinukių bei kitų saugomų rūšių populiacijų gausą.
„Parsivežu iš Ukrainos slogų jausmą. Gerklę gniaužė ne tik matyti karo ženklai, bet ir meldinėms nendrinukėms ir kitoms rūšims svarbių pelkių būklė. Ji labai bloga. Kadais didžiuliai plotai viksvynų apaugę krūmais, nendrėmis, dalis – išdegusi nuo šiemet siautusių gaisrų, šiemet ten – ir itin sausa”, – įspūdžiais dalinosi Ž. Priekša.
Pasak mokslininko, Polesė anksčiau buvo laikoma antra pagal svarbą teritorija pasaulyje meldinei nendrinukei. Joje būdavo suskaičiuojama iki 3000 individų, t. y. apie 30 proc. visos pasaulinės šios rūšies populiacijos. Tačiau šiemet ekspedicijos metu užfiksuotas žymus šių paukščių sumažėjimas – skaičiuota mažiau nei 20 giedančių patinų. Tai kelia didelį nerimą, nes rodo rimtą buveinių degradaciją ir šiemet vykusių gaisrų padarinius.
Tyrimai vyko pagal standartizuotą metodiką. Dalyviai rytais ir vakarais skaičiavo paukščius, vertino buveines ir mokė Ukrainos specialistus taikyti pažangius stebėsenos bei buveinių apibūdinimo metodus.
Nors pati teritorija tiesioginių karo veiksmų nepatyrė, karo padariniai neabejotinai padarė įtakos gamtai. Dalis gyventojų išvyko, sumažėjo ūkinės veiklos – ganymo, šienavimo – ir atviros pelkės sparčiai apaugo nendrėmis bei krūmais. Tai sudarė nepalankias sąlygas meldinėms nendrinukėms, kurios gali gyventi tik atvirose, viksvomis apaugusiose pelkėse.
Ekspedicijos metu taip pat paaiškėjo, kad būtina kuo greičiau pradėti buveinių atkūrimo darbus, aktyviau bendradarbiauti su vietos benduromene. Ypatingai opi problema – pavasariniai žolės deginimas, kuris šiemet padarė žalos dideliems pelkių plotams.
Ekspedicija taip pat paskatino glaudesnį bendradarbiavimą su Ukrainos aplinkosaugos institucijomis – buvo pasidalinta rekomendacijomis, kaip prižiūrėti ir atkurti pelkes, kad jose įsikurtų tiek meldinė nendrinukė, tiek ir kitos retos rūšys.
Ši tarptautinė misija – tai pavyzdys, kad net ir esant itin sudėtingai geopolitei situacijai galima tęsti svarbius gamtosauginius darbus, telkti bendraminčius iš įvairių šalių, kuriuos vienija bendras rūpestis dėl nykstančios gamtos ir noras ją išsaugoti ateities kartoms.
Apie rūšies apsaugą: https://meldine.lt
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>