Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto prarandama ar išmetama. Maistas atliekomis virsta tiek išsivysčiusios ekonomiškos, tiek ir besivystančiose šalyse. Kasmet maisto atliekos pasaulyje sudaro 1,6 mlrd. tonų. Europos Sąjungoje (ES) – 88 mln. tonų. Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas ES gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.
Maistas kasdien prarandamas arba išmetamas viešojo maitinimo įstaigose, mažmeninės bei didmeninės prekybos vietose ir namų ūkyje. Daugiausia maisto atliekų ES susidaro namų ūkyje – apie 53 proc., tačiau nemažai maisto atliekų išmetama ir perdirbimo įmonėse (apie 19 proc.), viešojo maitinimo įmonėse (apie 12 proc.), žemės ūkyje (apie 10 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (apie 5 proc.). Pasaulyje per metus daugiausia išmetama dar tinkamų vartoti vaisių, daržovių bei šakniavaisių.
Maisto švaistymo problema aktuali visoje maisto tiekimo grandinėje, pradedant žemės ūkio produktų gamyba ir baigiant sandėliavimu, perdirbimu, transportavimu, prekyba ir vartojimu.
Nepamatuotą vartojimą ir maisto švaistymą skatina:
- netinkamas pirkinių ir ruošiamo maisto porcijų skaičiaus planavimas;
- reklaminių akcijų paskatintas apsipirkimas;
- žinių, kaip reikėtų vartoti produktus, pažymėtus tinkamumo vartoti terminais „geriausias iki“ ir „tinka vartoti iki“, trūkumas;
- standartinės patiekalų porcijos restoranuose ir valgyklose, per mažai galimybių vartotojui užsisakyti pusę porcijos arba ne visą porciją (atsisakant kurio nors ingrediento);
- iššūkiai restoranams, valgykloms ir kitoms viešojo maitinimo įstaigoms numatyti ir suplanuoti klientų skaičių (perteklinė gamyba);
- išskirtinės kokybės reikalavimai ir rinkodaros taisyklės maisto produktų, ypač vaisių ir daržovių, kepinių, formai, spalvai, konsistencijai ir pan. mažmeninėje prekyboje;
- sezono metu natūraliai atsirandantis tam tikrų maisto produktų perteklius ir kt.
Kovojant su maisto švaistymo problema Europos Sąjungos šalys įsipareigojo iki 2030 m. siekti perpus sumažinti maisto atliekų susidarymą visoje maisto grandinėje „nuo lauko iki stalo“. Maisto atliekų prevencija įtraukta į Europos Komisijos naująjį žiedinės ekonomikos paketą, skirtą Europos perėjimui prie žiedinės ekonomikos, kuris turėtų paskatinti pasaulinį konkurencingumą, tvarų augimą ir naujų darbo vietų kūrimą.
Rekomendacijos, kaip sumažinti maisto atliekas
Namuose:
• planuokite savo valgius;
• suvartokite maisto likučius;
• rinkitės mažesnę lėkštę (jei reikės, galėsite vėliau įsidėti daugiau maisto);
• užšaldykite maistą! (vartoti paruoštomis porcijomis);
• žinokite, ką turite savo maisto atsargų sandėliuke ir šaldytuve;
• Namuose laikomus maisto produktus sukeiskite vietomis – ką pirmiau įsigijote, tą pirmiau ir suvartokite!
Parduotuvėse arba turguje:
• susidarykite pirkinių sąrašą;
• nepirkite tada, kai esate alkani;
• pirkite tik tokį kiekį, kokio jums reikia (reikiamo dydžio pakuotes arba nefasuotus maisto produktus);
• rinkitės netobulus vaisius ir daržoves (jie dažnai parduodami su nuolaida).
Kavinėse, restoranuose ir viešbučiuose:
• rinkitės mažesnę lėkštę (jei reikės, galėsite vėliau įsidėti daugiau maisto);
• išeidami pasiimkite savo valgių likučius.
►Kuo skiriasi sąvokos „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“
Nuoroda „Geriausias iki …“ arba „Geriausias iki … pabaigos“ (t. y. minimalus tinkamumo vartoti terminas) nurodoma ant negreitai gendančių maisto produktų pakuočių. Pavyzdžiui: kruopų, miltų, makaronų, taip pat konservuotų, džiovintų maisto produktų ir pan. Pasibaigus šalia užrašo „Geriausias iki …“ nurodytam terminui, maisto produktai dar yra saugūs vartoti, tačiau jų kokybė jau gali būti pablogėjusi.
Nuoroda „Tinka vartoti iki …“ (t. y. maksimalus tinkamumo vartoti terminas) nurodoma ant greitai gendančių maisto produktų ir per trumpą laiką gali neigiamai paveikti žmonių sveikatą. Taip ženklinami mėsos, žuvies ar paukštienos produktai, gaminiai ar pusgaminiai, pienas ir pieno produktai, šviežiai spaustos, nepasterizuotos vaisių sultys ir pan. Pasibaigus šalia užrašo „Tinka vartoti iki …“ nurodytam terminui, maisto produktai gali būti nesaugūs ir neturi būti vartojami.
Paruošta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informaciją. Asociatyvi nuotrauka – Canva.com.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.