Visame pasaulyje tautos ir bendruomenės kovoja už išlikimą, savo teises, teisingumą, susidūrusios su ekonominiais sukrėtimais, ekologinėmis ir klimato katastrofomis, politiniu nestabilumu, žiauriais pagrindinių žmogaus teisių pažeidimais, militarizavimu, o tokiose vietose kaip Palestina ir Sudanas – genocidu.
Pasaulinę ekonomiką reglamentuojančios taisyklės yra sukurtos taip, kad turtas ir valdžia būtų sutelkta kelių žmonių rankose, o dauguma būtų palikta kovoti su nuskurdimu, perkėlimu ir nelaimėmis. Keletas milijardierių sukaupė daugiau turto ir valdžios nei pusė pasaulio gyventojų, o milijardai žmonių kovoja dėl pagrindinių poreikių tenkinimo, susidurdami su sparčiai augančia infliacija, didėjančiu nedarbu, didėjančia nelygybe ir gilėjančia diskriminacija.
Nesirenkamas ir pernelyg intensyvus išteklių gavyba, prekių perprodukcija ir švaistūniško vartojimo skatinimas, kurie lydi pasaulio elitų negailestingą pelno siekimą, lėmė sunkias ir vis gilėjančias ekologines ir klimato krizes.
2021 m. Šiaurės pusrutulio šalys yra atsakingos už daugiau nei pusę visų pasaulyje istorijos bėgyje išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nors jų gyventojai sudaro tik 12 % pasaulio gyventojų. O turtingiausi 10 % pasaulio gyventojų yra atsakingi už beveik pusę visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Ekologinė ir klimato krizės sukelia potvynius, miškų gaisrus ir karščio bangas, verčia šeimas palikti savo namus, naikina namus ir pragyvenimo šaltinius, didina namų ir priežiūros darbų, kurie neteisingai tenka moterims, apimtį ir lemia žmonių gyvybių ir kultūros praradimą.
Šios krizės turi poveikį visiems, ypač pasaulio pietuose gyvenantiems žmonėms, kurie yra mažiausiai atsakingi, tačiau labiausiai nukentėję. Tuo tarpu iškastinio kuro pramonė kartu su vyriausybėmis toliau skatina iškastinio kuro, didžiausio išmetamųjų dujų šaltinio, plėtrą. Nors namų ūkiai sunkiai moka energijos sąskaitas, iškastinio kuro pramonė pelnosi iš šių kylančių kainų ir vidutiniškai uždirba 1 trilijoną JAV dolerių metinio pelno.
Šie pelnai yra palaikomi mokesčių mokėtojų subsidijomis. „Visur stiprėja militarizacija ir autoritarizmas. Vyriausybės griežtai malšina protestus, žurnalistai, aktyvistai ir piliečiai susiduria su bauginimu ar dar blogesniais dalykais. Žmogaus teisės yra pažeidžiamos – nuo reprodukcinės laisvės pažeidimų, nuomonės skirtumų kriminalizavimo, marginalizuotų bendruomenių ir spalvotųjų žmonių persekiojimo iki genocidinių išpuolių prieš tautas.
Šalys, kurios yra labiausiai atsakingos už klimato krizę, 2024 m. karinėms reikmėms ir karui išleido rekordinę 2,7 trilijono JAV dolerių sumą, tačiau nuostoliams ir žalai atlyginti skyrė mažiau nei 800 milijonų JAV dolerių. Didžioji dalis iš tų 2,7 trilijono dolerių yra mokesčių mokėtojų pinigai, tačiau jie buvo panaudoti ginklų kompanijų akcininkų pelnui.
Akcininkai, pelnantys iš iškastinio kuro, kasybos, technologijų ir ginklų, yra daugiausia tie patys, susiję per fondų valdymo įmones, tokias kaip „BlackRock“. Šios krizės nėra izoliuotos – jos persipina, susilieja ir sustiprina viena kitą. Šios krizės turi bendras šaknis istorinėse nelygiose ekonominėse ir socialinėse struktūrose, gavybos, gamybos, paskirstymo, vartojimo būduose ir tarptautinėje bei nacionalinėje finansų architektūroje, kuri aukoja daugumos poreikius kelių interesams, kuri Žemės dovanas laiko ne bendru paveldu, o prekėmis, kurias galima plėšti, pirkti, parduoti ir išnaudoti, kuri žmones, ypač vargšus, vietinius gyventojus, moteris, spalvotąsias odos žmones – kaip nereikalingą darbo jėgą ar pelno ir koncentruotos valdžios kliūtis.
Šias struktūras išlaiko politinės sistemos, kuriose valdžia ir karinė jėga naudojama nebaudžiamai prieš žmones, pasipriešinimą, teises, siekiant apsaugoti ir skatinti elito ir korporacijų interesus.
Šis pasaulis yra mūsų! Ir jis nėra parduodamas.
Žemėje ir po ja, žaliuose miškų skliautuose, plačiose mėlynose vandenynų platybėse ir atmosferoje glūdi paties gyvenimo pamatai.
Šios gamtos sistemos gali maitinti, suteikti prieglobstį ir išlaikyti kiekvieną gyvą būtybę. Žemė, miškai, vandenynai ir atmosfera yra bendras turtas. Visos tautos ir bendruomenės – miesto ir kaimo, upių pakrančių, miškų, vandenynų, dykumų, mangrovių ir kitų biomasės, visų spalvų, etninių grupių, kastų ir rasių, moterys, vyrai, transseksualūs ir įvairios lyties asmenys, neįgalieji, darbininkai, ūkininkai, žvejai, vaikai, jaunimas ir čiabuvių tautos, visose teritorijose – turi lygias ir kolektyvines teises bei bendrą atsakomybę būti bendrojo turto saugotojais.
Šis tvarkymas turi būti grindžiamas abipusiškumu ir neeksploatacija, užtikrinant, kad bendroji nuosavybė teiktų visiems lygias galimybes gyventi oriai ir turtingai. Tačiau šiuolaikinėje kapitalistinėje ekonomikoje gamta yra suskaidyta, privatizuota ir netgi transformuota bei parduodama kaip finansinis turtas. Žemę kaupia turtingieji, o milijonai žmonių neturi žemės. Miškai kertami siekiant trumpalaikės naudos, atimant iš ateities kartų švarų orą ir biologinę įvairovę. Vienu metu gyvybe kunkuliavę vandenynai yra pereikvoti ir užteršti iki žlugimo ribos.
Atmosfera sparčiai ir pernelyg greitai prisipildo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių gaminant ir vartojant iškastinį kurą bei naikinant natūralius anglies dioksido šaltinius. Ekonominę ir klimato krizes skatina logika, kad reikia paimti kuo daugiau, kuo greičiau ir kuo daugiau privačios naudos.
Šis pasaulis yra mūsų! Nelygybė ir neteisybė turi baigtis.
Pasaulinė ekonominė ir finansinė sistema, per šimtmečius suformuota kolonializmo, kapitalizmo, patriarchato ir geopolitinių galios kovų, yra giliai nelygi ir neteisinga. Pasaulinės ekonominės tvarkos pamatai buvo padėti kolonializmo laikais, kai iš kolonizuotų šalių į kolonijines valstybes plūdo ištekliai, darbo jėga ir turtas, sukuriant nelygybės modelius, kurie išliko iki šiol.
Pasibaigus oficialiam kolonializmui, atsirado naujos pasaulinės institucijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Pasaulio bankas, o vėliau ir Pasaulio prekybos organizacija (PPO), kurios žadėjo vystymąsi ir stabilumą. Tačiau šios institucijos buvo sukurtos galingų Šiaurės pusrutulio šalių ir jų interesams, įtvirtinant sistemą, kurioje ekonomines taisykles ir sprendimus nustato nedaugelis, o dauguma turi jų laikytis.
Nepaisant įrodymų ir pripažinimo, kad dabartinis pasaulinis ekonomikos valdymas yra ydingas ir neveiksmingas, Šiaurės pusrutulis toliau remia esamą padėtį. Pasaulinė ekonominė ir finansinė sistema sudaro sąlygas didžiuliams išteklių srautams iš pasaulio pietų į šiaurę.
Šie grynieji pervedimai yra įtvirtinti labai išteklius išgaunančiose pasaulinėse ir nacionalinėse fiskalinėse, pinigų, finansų, prekybos ir investicijų sistemose ir pasireiškia įvairiomis formomis, įskaitant pelno repatriaciją, mokesčių slėpimą ir vengimą, neteisėtus finansinius srautus, gamtos išteklių gavybą ir grobimą, palūkanų mokėjimus, žemės pasisavinimą, darbo jėgos išnaudojimą ir gamtos komodifikaciją.
Naudodamosi šališku mokesčių teisės paskirstymu, mokesčių vengimu, pelno perkėlimu ir kitomis neteisėtomis finansinėmis srautų formomis, taip pat mokesčių rojaus zonomis, korporacijos ir elitas išgauna turtus iš Pietų pusrutulio ir slepia juos užsienyje. Pietų pusrutulyje kaupiasi netvarūs ir neteisėti valstybės skolos, kurių didžioji dalis susidaro dėl viešojo ir privačiojo sektorių kreditorių teikiamų paskolų, grindžiamų pasiūla, nesąžiningomis sąlygomis arba finansuojant projektus, kurie neatitinka visuomenės poreikių arba yra žalingi žmonėms.
Pietų pusrutulio šalys patiria didžiulį spaudimą teikti pirmenybę skolų grąžinimui dvišalėms ir daugiašalėms institucijoms, privačioms bankams ir obligacijų turėtojams, o ne viešųjų paslaugų, socialinio teisingumo programų ir klimato veiksmų finansavimui, netgi klimato katastrofų, pandemijų ir skurdo krizių metu. Raginti panaikinti arba restruktūrizuoti skolas dažnai ignoruojama, todėl šalys įstrigsta begaliniame skolinimosi ir grąžinimo cikle.
Finansializacija – finansų rinkų, institucijų ir motyvų dominavimas pasaulio ir nacionalinėse ekonomikose, viešųjų gėrybių ir gamtos traktavimas kaip paprasto finansinio turto – daro siaubingą poveikį žmonėms, aplinkai ir visoms šalims. Finansializacija sukuria ir koncentruoja neproduktyvų turtą, skatina nelygybę, destabilizuoja ekonomiką ir teikia pirmenybę greitam, trumpalaikiam finansiniam pelnui, o ne žmonių poreikiams, teisingumui ir ilgalaikiam tvarumui.
Spekuliacinė veikla, kuri yra finansializacijos pagrindas, lėmė maisto ir pagrindinių prekių kainų šuolį, taip pat būsto ir viešųjų paslaugų krizes. Per periodiškus pasaulinių finansų krizių epizodus vyriausybės mobilizavo trilijonus dolerių dideliems bankams ir finansinėms institucijoms gelbėti bei finansų rinkoms stabilizuoti, o milijonams žmonių ir Pietų šalių ekonomikoms paliko spręsti krizės padarinius. Pasaulinės prekybos taisyklės yra dar vienas neteisingos sistemos ramstis.
Pagal PPO ir įvairias laisvosios prekybos sutartis Pietų pusrutulio šalys yra spaudžiamos atverti savo rinkas, panaikinti subsidijas, importuoti neatitinkančias standartų, netinkamas ar pernelyg brangias technologijas ir apsaugoti užsienio investuotojus, dažnai savo pramonės, ūkininkų ir darbuotojų sąskaita. Prekybos sutartys gina investuotojų interesus ir darbotvarkę, bet ne darbuotojų ir bendruomenių teises ar ekosistemų sveikatą.
Tuo tarpu pasaulio šiaurės šalys, kai tai atitinka jų interesus, laikosi protekcionistinės politikos. Pasaulinė ekonominė ir finansinė sistema taip pat yra giliai susieta su lyčių aspektais, stiprina patriarchalines normas ir institucionalizuoja moterų ir kitų lyties tapatybės asmenų priespaudą, atskirtį, išnaudojimą ir marginalizaciją. Šiandienos pasaulinės ekonomikos struktūra, logika ir rezultatai atkuria lyčių hierarchijas ir įtvirtina lyčių nelygybę, netgi nepaisant to, kad sistema priklauso nuo moterų nemokamo darbo.
Galbūt labiausiai skubiai spręstina pasaulinės ekonomikos sistemos trūkumų ir neteisybės pasekmė yra klimato krizė, kuri yra platesnės ekologinės krizės dalis. Nuo pramonės revoliucijos anglis, nafta ir dujos yra pramonės, transporto ir ekonomikos variklis.
Šie energijos šaltiniai leido pasiekti eksponentinį ekonomikos augimą, ypač Šiaurės pusrutulyje, tačiau taip pat lėmė greitą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio padidėjimą ir pernelyg didelę jų koncentraciją atmosferoje, o tai sukėlė visuotinį atšilimą ir klimato kaitą. Turtingos šalys ir korporacijos yra atsakingos už didžiąją dalį istorinių ir dabartinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Tačiau mažiausiai atsakingos šalys ir bendruomenės pasaulio pietuose kenčia labiausiai.
Nepaisant tarptautinio klimato pavojaus pripažinimo ir pažadų imtis veiksmų, vyriausybės visame pasaulyje, ypač pasaulio šiaurės, kurios yra labiausiai atsakingos už klimato kaitą, nesiėmė ambicingų ir tinkamų klimato veiksmų. Vyriausybės toliau subsidijuoja iškastinį kurą, o atsinaujinančiai energijai ir viešosioms paslaugoms skiria nepakankamai lėšų.
Klimato finansavimas – pasaulio šiaurės įsipareigojimas pasaulio pietams – tebėra nepakankamas. Didžioji dalis šio klimato finansavimo yra netinkamai teikiama paskolų forma, todėl dar labiau didėja pasaulio pietų skolų našta. Klimato finansavimas taip pat yra dvigubai įskaičiuojamas į oficialiosios vystymosi pagalbos (ODA) įsipareigojimus, kurie taip pat nėra visiškai įvykdyti.
Klimato finansavimas ir netgi oficialios vystymosi pagalbos įsipareigojimai turėtų būti laikomi Šiaurės pusrutulio kompensacija Pietų pusrutuliui už istorinę ir tebesitęsiančią žalą.
Pasaulis yra mūsų! Sistema turi būti pakeista. Tai turi būti padaryta per teisingą ir sąžiningą perėjimą.
Sistemos pakeitimas reiškia gilią socialinę transformaciją visose šalyse ir visais lygiais – vietos, nacionaliniu ir pasauliniu. Turi būti greitai, teisingai ir sąžiningai pereita prie naujų gamybos, paskirstymo, vartojimo ir socialinės reprodukcijos modelių, kurie būtų skirti žmonių ir bendruomenių poreikiams tenkinti, pagrįsti kolektyviniu ir tvaru bendrojo turto valdymu ir suderinami su ekologiniu vientisumu ir planetos ribomis, o ne su negailestingu pelno siekimu.
Turi būti nutrauktas masinis ir nuolatinis gamtos išteklių ir turto gavyba iš Pietų pusrutulio į Šiaurės pusrutulį, taip pat santykiai, struktūros ir politika, kurie tai leidžia. Turi būti pertvarkyti neteisingi ir išnaudojamieji ekonominiai ir politiniai santykiai tarp šalių ir jų viduje, o neteisingos pasaulinės ekonominės ir finansinės valdymo institucijos turi būti iš esmės pertvarkytos, jei ne visiškai pakeistos, siekiant užtikrinti demokratinį pasaulinį ekonominį ir finansinį valdymą.
Ekonominės, socialinės, lyčių, aplinkos ir kultūrinės teisės turi būti saugomos ir įgyvendinamos. Ekonominiai ir finansiniai ištekliai turi būti perskirstomi teisingai ir demokratiškai, o nauda iš jų turi būti paskirstoma teisingai. Turi būti greitai, teisingai, sąžiningai ir tiesiogiai pereita nuo iškastinio kuro energijos sistemų prie atsinaujinančių, demokratinių energijos sistemų, kurios neatkurtų įmonių dominavimo ir technologinės priklausomybės.
Šiaurės pusrutulis turi daug sparčiau pereiti prie energijos šaltinių, taip pat finansuoti didelę dalį išlaidų Pietų pusrutulyje, atsižvelgiant į Šiaurės pusrutulio didžiulę dalį istorinių, sukauptų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų ir iškastinio kuro energijos gamybos bei vartojimo. Turi būti sustabdytas aplinkos naikinimas, o ekologinė atkūrimo veikla turi būti vykdoma ryžtingais veiksmais. Militarizuotos saugumo sistemos, kuriomis elitas ginklais valdo žmones ir planetą, turi būti panaikintos ir pakeistos institucijomis ir praktika, kurios gina žmogaus teises ir yra orientuotos į kolektyvinį žmonių ir bendruomenių saugumą ir gerovę.
Vyriausybės, elitas, institucijos ir korporacijos turi sumokėti kompensacijas ir imtis atkuriamojo teisingumo priemonių už istorinę ir tebesitęsiančią žalą. Perėjimas prie teisingos, sąžiningos, tvarios, atsinaujinančios ir anglies dioksido neišskiriančios pasaulinės ir nacionalinės ekonomikos taip pat turi būti teisingas ir sąžiningas.
Teisingas ir sąžiningas perėjimas:
- Pripažįsta nevienodą atsakomybę už istorinę ir tebesitęsiantį žalą, kurią sukėlė dabartinė sistema, taip pat nevienodą jos teikiamos naudos paskirstymą, ir užtikrina, kad tie, kurie skatino šią sistemą ir iš jos gavo didžiausią naudą, prisiimtų didžiausią perėjimo išlaidų dalį (visame pasaulyje ir šalyse), be to, prisiimtų atsakomybę atsisakyti savo pačių netvarių gavybos, gamybos, paskirstymo ir vartojimo modelių.
- Taip pat užtikrinama, kad perėjimo nauda būtų paskirstyta teisingai tiek dabartinei, tiek ateities kartoms, pripažįstant mūsų atsakomybę išsaugoti aplinkos, socialinę ir ekonominę gerovę ateities kartoms.
- Apima kompensacijas ir atkuriamąjį teisingumą bei naujų žalos formų prevenciją. Užtikrina saugias, tvarias ir orias darbo vietas ir pragyvenimo šaltinius darbuotojams, bendruomenėms ir žmonėms, įskaitant tuos, kurie dirba taršiose pramonės šakose.
- Sutelkia dėmesį į nukentėjusių žmonių poreikius ir teises.
- Priima vietos sprendimus, perkeldamas ekonominę galią iš tarptautinių korporacijų į darbuotojų vadovaujamas kooperatyvas, bendruomenines įmones ir demokratiškai valdomas ekonomines institucijas.
- Neignoruoja ir neatkartoja, bet aktyviai naikina kolonijines, rasines ir lyčių nelygybes.
- Gina demokratinį dalyvavimą ir žmonių bei bendruomenių teises formuoti sprendimus dėl ekonomikos, gamtos išteklių ir energetikos sistemų.
- Siekia skaidrių, įtraukių ir atskaitingų pereinamojo laikotarpio strategijų, nekontroliuojamų korporacijų ar elitų, ir gerbia pilietines, politines, socialines ir ekonomines teises, įskaitant laisvą, išankstinį ir informuotą sutikimą. Pripažįsta ir užtikrina valstybių vaidmens ir atsakomybės užtikrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, ir taip pat viešųjų finansų vaidmens svarbą.
Pasaulis yra mūsų! Ir mes esame atsakymas.
Nepaisant milžiniškų sunkumų, pasipriešinimas ir kova už pokyčius tebevyksta. Pasaulis gali ir griūti, bet jis taip pat yra perkuriamas, bendruomenė po bendruomenės. Visame pasaulyje žmonės kovoja už savo išlikimą ir ateitį. Judėjimai stiprėja ir kuria tinklus, pagrįstus rūpesčiu, solidarumu ir radikalia viltimi. Priespaudos, išnaudojimo ir eksploatacijos jėgos yra galingos ir giliai įsišaknijusios.
Tačiau istorija rodo, kad kai žmonės susiburia, net ir labiausiai nepajudinamos struktūros gali pasikeisti, o tai, kas atrodo neįmanoma, gali tapti realybe. Kviečiame visus piliečius, grupes, bendruomenes ir judėjimus visame pasaulyje – šiais, 2025, metais pakelkime savo kovą į naujas aukštumas.
Sujunkime jėgas ir kartu organizuokime pasauliniu mastu koordinuojamus mobilizavimus – įvairiomis formomis, skirtinguose miestuose ir miesteliuose, kuo daugiau šalių – per šias Pasaulines veiksmų dienas.
Eurodad inf.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>