Sparčiai kintančioje geopolitinėje aplinkoje, kurioje vis stiprėja Pietų šalių balsas, Europos Sąjunga siekia išlikti patikimu, vertybėmis grįstu partneriu. Tačiau 2025 m. Europos vystymosi politikos centro (ECDPM) diskusinis dokumentas atskleidžia vis gilėjantį atotrūkį tarp ES deklaruojamų siekių ir realių veiksmų. Partneriai, ypač iš Afrikos ir Lotynų Amerikos, vis dažniau kritikuoja ES dėl paviršutiniško įsiklausymo ir dvigubų standartų.
Vystomojo bendradarbiavimo platforma ragina ES iš esmės peržiūrėti savo požiūrį į pilietinę visuomenę ir vystomąjį bendradarbiavimą. Organizacija pabrėžia, kad dabartinis laikotarpis – tai galimybė iš naujo apibrėžti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį: ne kaip pasyvių paramos gavėjų, o kaip aktyvių politikos formuotojų, vykdytojų ir vertintojų.
Nuo formalumo prie tikro dalyvavimo
Nors ES deklaruoja siekianti „abipusiai naudingų partnerysčių“, praktikoje vietos NVO dažnai patiria tik simbolinį įtraukimą. Global Gateway iniciatyva kritikuojama kaip vienpusė ir neatsižvelgianti į vietos poreikius – ji įgyvendinta be kokybiškų konsultacijų su pilietine visuomene.
Vystomojo bendradarbiavimo platforma siūlo kurti instituciškai tvirtus mechanizmus, kurie užtikrintų NVO dalyvavimą visuose politinio ciklo etapuose – nuo strategijų rengimo iki įgyvendinimo priežiūros. Taip pat būtina supaprastinti finansavimo sąlygas ir sudaryti palankesnes galimybes vietos organizacijoms dalyvauti programose.
Pasitikėjimo atkūrimas – ne tik finansais
ECDPM tyrimas aiškiai įvardija, kad ES dažnai kritikuojama dėl postkolonijinio tono ir dvigubų standartų, ypač Afrikos šalių atžvilgiu. Pasitikėjimo atkūrimas negali būti grindžiamas vien finansinėmis priemonėmis – būtinas pagarbus dialogas ir elgesio atitiktis deklaruojamoms vertybėms.
Tikra partnerystė turi būti kuriama ne iš viršaus į apačią, o įgalinant vietos NVO tapti lygiaverčiais politikos dalyviais. Tai reiškia – daugiau lankstumo ir realaus atsižvelgimo į vietos prioritetus.
Atsparios pilietinės visuomenės stiprinimas
Vystomojo bendradarbiavimo platforma taip pat ragina stiprinti bendradarbiavimą tarp regionų ir organizacijų. Globali pilietinė visuomenė tampa vis svarbesne atsvara geopolitiniam nestabilumui. Todėl būtina remti Pietų–Pietų ir Rytų–Pietų partnerystes, kurios skatina solidarumą, žinių mainus ir atsparumą.
ES išorės politikos instrumentai, tokie kaip NDICI–Global Europe, turi skirti daugiau dėmesio pilietinės erdvės apsaugai ir NVO tinklų stiprinimui, ypač represinių režimų kontekste.
Laikas veikti
Artėjant ES–CELAC ir ES–Afrikos Sąjungos aukščiausio lygio susitikimams bei naujam finansiniam programavimo ciklui, Vystomojo bendradarbiavimo platforma kviečia ES ne tik „klausytis“, bet ir realiai įtraukti pilietinę visuomenę. Tik nuosekli, pagarbi ir įtraukioji politika gali padėti atkurti ES reputaciją kaip patikimo, vertybėmis grįsto partnerio.
„Pilietinė visuomenė turi būti ES išorės politikos šerdis. Tai vienintelis kelias link tvarių, abipusiai naudingų ir į žmogaus orumą orientuotų globalių partnerysčių“, – teigiama organizacijos pozicijoje.
Pagal Vystomojo bendradarbiavimo platformos informaciją. Iliustracija – Unsplash.com laisvo nauodjimo.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>