Lietuvos žaliųjų partija ragina Žemės ūkio ministeriją atsisakyti siūlomų pakeitimų, kurie švelnina pesticidų naudojimą tvarką. Anot partijos, įdiegus siūlymus būtų apsunkintos bitininkų galimybes apsaugoti bites ir silpnėtų visa pesticidų kontrolės sistema.
Svarbiausi pakeitimai – informavimo pareigų ūkininkams mažinimas
Žemės ūkio ministerijos parengtame Augalų apsaugos produktų (šnekamojoje kalboje – pesticidų) naudojimo taisyklių pakeitimo projekte siūloma, kad ūkininkai bitėms pavojingais pesticidais purškiantys nežydinčius pasėlius, nebeprivalėtų apie tai pranešti bitininkams.
Taip pat siūloma sutrumpinti laiką, per kurį bitininkai būtų informuojami apie žydinčių pasėlių purškimą, – vietoje 2 dienų jie informaciją gautų likus tik 1 dienai iki purškimo, o kartais net tą pačią dieną.
„Tokios nuostatos praktiškai reiškia, kad apie purškimą bus sužinoma per vėlai – bitininkai nebegalės laiku uždaryti avilių ar perkelti jų į saugią vietą. Tai palieka bites be jokios apsaugos“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Anot jos, jau dabar pesticidų naudotojai informacinėje sistemoje gali nurodyti net 14 dienų trukmės purškimo laikotarpį, todėl bitininkai nežino tikslios datos ir negali planuoti apsaugos.
Bitės ir jų medus nukenčia net purškiant nežydinčius laukus
Žaliųjų teigimu, siūlymas atsisakyti informavimo apie purškimus nežydinčiuose pasėliuose yra nepagrįstas – juose gali augti žydinčios piktžolės ar kiti augalai, viliojantys bites. Purškimo dulksna taip pat gali pasiekti gretimus žydinčius laukus, o bitės, skraidančios kelių kilometrų spinduliu, dėl to patenka į rizikos zoną.
Meduje vis dažniau aptinkama acetamiprido – bitėms pavojingos veikliosios insekticidų medžiagos – likučių. Toks medus netinka vartojimui ir sukelia nuostolių bitininkams.
„Net trumpas kontaktas su pavojingu pesticidu gali pražudyti bites. Kartais jos nebegrįžta į avilį, o būna atvejų, kai, parskridusios su chemikalų kvapu, kitų bičių neįleidžiamos – ir žūsta per naktį“, – sako Laurynas Okockis, partijos vicepirmininkas ir bitininkas.
Pasak jo, bitininkams nurodomi iki 14 dienų trukmės purškimo laikotarpiai praktiškai beverčiai.
„Avilių uždarymas ar perkėlimas galimas tik kelioms valandoms. Jei bitininkas nežino, kada tiksliai purškiama, jis lieka be apsaugos priemonių – tada nukenčia bitės, o kartu ir derlius“, – pabrėžia L. Okockis.
Žalieji siūlo, kad pareiga informuoti turėtų būti taikoma visais atvejais, kai naudojami produktai, pažymėti kaip „Pavojingas bitėms“, nepriklausomai nuo to, ar laukas žydi. Tai objektyvus ir mokslu pagrįstas kriterijus, padedantis išvengti spragų apsaugos sistemoje.
Silpnėja pesticidų naudojimo kontrolė
Žalieji primena, kad tai ne pirmas kartas, kai silpninami reikalavimai pesticidų naudotojams. 2024 m. pakeitus tvarką, ūkininkai žurnalus apie purškimą gali pildyti nebe per 30 dienų, o iki metų pabaigos.
Dėl to kontrolės institucijos nebeturi galimybės stebėti, kada ir kuo purškiama. Pažeidimai tampa sunkiai atsekami, ypač kai apnuodijamos bitės ar nukenčia aplinkiniai plotai.
„Vienas atlaisvinimas po kito silpnina visą sistemą. Matome aiškią kryptį – mažinti ūkininkų atsakomybę, paliekant gamtą ir žmonių sveikatą antrame plane“, – sako I. Budraitė.
Ragina išlaikyti bičių apsaugos standartus
Lietuvos žaliųjų partija pateikė oficialias pastabas, ragindama ministeriją atsisakyti siūlomų švelninimų. Siūloma palikti pareigą informuoti apie visus purškimus produktais, pažymėtais kaip „Pavojingas bitėms“, išlaikyti galiojančius terminus ir neleisti žymėti ilgo, migloto purškimo laikotarpio.
„Simboliška, kad bites pražudantys ministerijos siūlymai svarstomi per Pasaulinę bičių dieną. Tai rodo, kad gamtos apsauga valdžiai vis dar nėra prioritetas. Apsaugoti bites – reiškia apsaugoti ir save“, – sako Ieva Budraitė. Bitės – ne tik gyvybiškai svarbios gamtai, bet ir būtinos maisto gamybai: daugiau nei 70 % pagrindinių žmonių maisto kultūrų priklauso nuo apdulkintojų. Gegužės 20 d. minima Pasaulinė bičių diena, kuria siekiama stiprinti jų apsaugą.
Nuotrauka Unsplash.com.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.