2013 metų balandžio 24 dieną Bangladeše sugriuvo aštuonerių aukštų Rana Plaza pastatas – viena didžiausių tragedijų šiuolaikinėje pramonės istorijoje. Žuvo daugiau nei 1 100 darbuotojų, dar apie 2 500 buvo sužeisti. Visi jie siuvo drabužius tokiems Vakarų prekių ženklams kaip „Primark“, „Benetton“, „Mango“ ir „H&M“.
Ši tragedija nebuvo išimtis – tai simptomas globalios sistemos, kurioje pelnas dažnai svarbesnis už žmogaus gyvybę.
Ne vienas įvykis – tai sistema
Rana Plaza griūtis – tik viena iš daugelio tragedijų, atskleidžiančių mados industrijos tamsiąją pusę. 2012 m. Pakistane, Karačio mieste, per gaisrą „Ali Enterprises“ gamykloje žuvo daugiau nei 250 žmonių. Durys buvo užrakintos, o avarinių išėjimų nebuvo – nepaisant to, gamykla turėjo „saugios darbo vietos“ sertifikatą.
2013–2014 m. Kambodžoje tūkstančiai siuvėjų protestavo dėl neteisingo atlyginimo. Protestus lydėjo smurtas – keli darbuotojai buvo nušauti. Jie dirbo pasaulinėms įmonėms: „H&M“, „Zara“, „Gap“.
COVID-19 pandemijos metu Vietname siuvimo gamyklos virto „izoliuotais darbo centrais“ – darbuotojai buvo verčiami gyventi gamyklose, kad palaikytų gamybą. Daugelis negalėjo grįžti namo net kelis mėnesius.
Tai ne vienos šalies problema – tai globali sistema, kurioje išnaudojimas tampa verslo modeliu.
Greitoji mada ir vartotojo atsakomybė
Greitoji mada klesti dėl nuolatinės paklausos. Pigūs, madingi drabužiai, keičiami kas savaitę, skatina impulsyvų vartojimą. Vakarų vartotojai retai susimąsto, kas ir kokiomis sąlygomis tuos drabužius pagamino.
Paradoksalu, bet tuo metu, kai Vakarų šalys kalba apie tvarumą ir žmogaus teises, jų rinkose dominuoja būtent tie prekių ženklai, kurių pelnas dažnai grindžiamas išnaudojimu.
Šiandien pasaulinės tiekimo grandinės yra vienas pagrindinių globalios nelygybės variklių. Darbuotojai „Pietuose“ uždirba centus, kad „Šiaurės“ vartotojai galėtų „pirkti daugiau už mažiau“. Tuo tarpu kompanijos susižeria milijardinius pelnus. Socialinės garantijos – menkos, profsąjungų veikla slopinama, o gamyklų savininkai palaiko glaudžius ryšius su politikais.
Ką galime padaryti?
Globali nelygybė, palaikoma tekstilės pramonės, nėra tik „jų“ problema. Tai – mūsų spintų, mūsų sprendimų, mūsų kultūros klausimas. Nors vienas žmogus negali pakeisti visos sistemos, kiekvienas gali prisidėti prie pokyčių:
– Pirk mažiau, bet kokybiškiau.
– Tyrinėk prekės ženklų praktiką – naudok platformas kaip „Good On You“, „Remake“, „Fashion Revolution“.
– Rinkis tvarius ir etiškus gamintojus.
– Pirk dėvėtus drabužius – antrinė mada mažina išteklių švaistymą.
– Remk vietinius gamintojus ir trumpas tiekimo grandines.
Švietimas ir sąmoningumas taip pat svarbūs: kalbėk apie tai su artimaisiais, rekomenduok dokumentinius filmus („The True Cost“, „Machines“, „RiverBlue“), sek aktyvistus ir dalinkis jų turiniu.
Spaudimas prekės ženklams ir politikams veikia: pasirašyk peticijas, rašyk laiškus, reikalauk skaidrumo ir atsakomybės.
Pagal Vystomojo bendradarbiavimo platformos informaciją. Iliustracija – Unsplash.com laisvo nauodjimo.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>