JAV diktuojant globalias prekybos taisykles, pasaulio ekonomika patiria rimtus sukrėtimus, o laisva prekyba vis labiau varžoma. Radikali Donaldo Trumpo muitų politika paskatino staigius globalios prekybos sistemos pokyčius, nuo laisvosios prekybos judant link atviro protekcionizmo ir ekonominės prievartos.
D. Trumpo „Amerika pirmiausia“ ideologija vis labiau tolsta nuo daugiašalio bendradarbiavimo, prekybos politikoje remiantis išimtinai nacionaliniais interesais ir transakciniais susitarimais, kelia chaosą tarptautinėse rinkose, kursto prekybos karus ir trikdo globalias tiekimo grandines.
Prekybos politikos – o kartu ir platesnio pobūdžio tarptautinių santykių – neprognozuojamumas kuria netikrumą dėl tolimesnio tvaraus ekonomikos augimo perspektyvų. Tačiau, kai kurių ekspertų teigimu, kartu tai gali būti ir signalas, jog pasaulinė prekybos sistema ir tarptautiniai ekonominiai santykiai reikalauja tam tikro perkrovimo, judant link daugiašaliu bendradarbiavimu paremtų prekybos susitarimų, kurie būtų orientuoti ne tik į ekonominį augimą, bet ir į politinį stabilumą, tvarumą ir socialinį teisingumą.
Nuo laisvosios prekybos link ekonominio nacionalizmo
D. Trumpo transakcinė prekybos politika smarkiai nutolo nuo jo pirmtakų tarptautinės ekonominės (ir ne tik) politikos. „Amerika pirmiausia“ ideologija gana radikaliai atmeta daugiašales institucijas ir susitarimus. Vietoje jų pasitelkiami dvišaliai, išimtinai JAV interesus tenkinantys santykiai, protekcionizmas, prekybos karai ir ekonominė prievarta. Tai, suprantama, turi reikšmingų pasekmių besiformuojančiai naujai globaliai prekybos sistemai ir pasaulio tvarkai (ar, tiksliau, jos nebuvimui arba tam tikram sisteminiam vakuumui).
Taiklių pastebėjimų pateikė ekspertų grupės „Atlantic Council“ Tarptautinės ekonomikos departamento pirmininkas ir grupės Geoekonomikos centro vyresnysis direktorius Josh Lipsky‘is. Praėjus tik savaitei po to, kai D. Trumpas balandį paskelbė vadinamosios „Išsilaisvinimo dienos“ muitus, Europos Sąjungos ambasadorius Pasaulio prekybos organizacijoje pareiškė, jog JAV muitai pažeidžia PPO įsipareigojimus ir pagrindines taisykles bei principus. Ambasadorius taip pat pridūrė, kad ES išlaiko tvirtą įsipareigojimą taisyklėmis paremtai prekybai, o PPO yra esminis to pagrindas.
Žodžiai solidūs ir griežti, tačiau praėjus ketveriems mėnesiams, muitai niekur nedingo, PPO niekur nesimato, jos būstinėje Ženevoje justi tvyranti įtampa ir netikrumas dėl ateities, o vietoje šios organizacijos taisyklių pasaulyje kuriamos naujos, kurias priversta priimti pati ES.
Protekcionistinių tendencijų kontekste pasaulinė prekybos sistema tampa vis labiau chaotiška ir fragmentuota. Tai sukelia virtinę problemų – nuo tiekimo grandinių sutrikimų iki geopolitinių įtampų, o taip pat kuria dar didesnį – tiek ekonominį, tiek geopolitinį – neapibrėžtumą. Kitaip tariant, karštligiškai aktyvi D. Trumpo muitų politika trikdo taisyklėmis grindžiamą globalią prekybos sistemą, kuri palaipsniui juda į naują erą, nuo laisvosios prekybos grįžtant prie pragmatiniais dvišaliais santykiais grindžiamo ekonominio nacionalizmo.
Skatina ieškoti alternatyvų
Be tokių problemų, kaip rinkų nestabilumas, tiekimo grandinių sutrikimai ar sisteminė ekonominė prievarta, agresyvi D. Trumpo prekybos politika kelia chaosą ir platesniame – geopolitiniame – kontekste.
Vienas to pavyzdžių – smarkiai sutrikę transatlantiniai santykiai, neapsiribojantys vien ekonominiais aspektais ir susiję su JAV saugumo įsipareigojimais NATO, ypač Rusijos Ukrainoje sukelto karo kontekste. Tarptautinė sistema apskritai tampa vis labiau fragmentuota, daugeliui valstybių buriantis į pragmatiniais interesais grindžiamus ad hoc aljansus ar vadinamąsias norinčiųjų koalicijas (angl. coalitions of the willing), kas neabejotinai turės rimtų globalių geopolitinių pasekmių.
Tuo tarpu ekonominėje sferoje taisyklių nebuvimas ir prievarta paremta D. Trumpo muitų politika skatina JAV prekybos partneres ieškoti alternatyvių prekybos partnerių, juolab, kad prekybos susitarimai su Amerika dažnai būna neišsamūs, o kartais – netgi praktiškai neįgyvendinami. Pavyzdžiui, už 15 proc. bazinį muitų tarifą daugeliui prekių ES įsipareigojo iš JAV įsigyti energijos išteklių už 750 mlrd. JAV dolerių per likusią D. Trumpo kadenciją, – tai sudaro po 250 mlrd. dolerių kasmet. Energetikos ekspertų teigimu, ši suma – nereali, todėl susitarimas dėl jos – praktiškai neįgyvendinamas, kadangi, siekdamos laikytis suderėtų įsipareigojimų, JAV visą savo energijos išteklių eksportą turėtų nukreipti į ES, o greta to – tiekimą padidinti dar 50 proc. Tuo tarpu ES energijos išteklių importas iš JAV pernai viso labo sudarė maždaug 80,5 mlrd. JAV dolerių. Net jei ES kažkokiu būdu pavyktų pasiekti tokį lygį, tai smarkiai sutrikdytų energijos išteklių srautus likusiame pasaulyje.
D. Trumpo ekonominė prievarta ir keistoki transatlantiniai santykiai ES skatina svarstyti partnerystę su Visapusiško ir pažangaus Ramiojo vandenyno partnerystės susitarimo valstybėmis ar pagaliau formaliai įteisinti laisvosios prekybos susitarimą su vadinamosiomis MERCOSUR (Pietų bendrosios rinkos) šalimis.
Tokio pobūdžio bendradarbiavimo alternatyvos siūlo ne tik rinkų atvėrimą, kuris, savo ruožtu, suteikia naujas ekonomines ir prekybos galimybes, tačiau kelia virtinę problemų, susijusių su konkurencingumo problemomis europinėje vidaus rinkoje, masiniu miškų kirtimu, biologinės įvairovės apsauga ir žemesniais tvarumo bei aplinkosaugos standartais Pietų Amerikos šalyse, kurioms būtų atverta ES rinka.
Nuo problemų prie galimybių
Anot ekspertų grupės „Chatam House“, kitos didžiosios pasaulio ekonomikos gali atsisakyti taikstytis su naująja JAV prekybos politika, dėl ko įtampa gali tęstis toliau – pavyzdžiui, tikėtina, kad reaguodama į D. Trumpo susilpnintas transatlantines saugumo garantijas ir grasinimus Grenlandijai, ES sieks atsieti savo ekonomiką nuo JAV, stiprindama savo strateginę autonomiją ir nepriklausomus gynybos pajėgumus.
„Chatam House“ teigimu, pasaulio ekonomikos klestėjimas priklauso nuo stabilios, taisyklėmis grįstos tarptautinės aplinkos, kurią užtikrina teisinės muitų nustatymo ar keitimo normos bei su muitais nesusijusių prekybos apribojimų valdymo taisyklės, taigi, tikėtina, kad ilgainiui susiformuos nauja taisyklėmis grindžiama tarptautinė prekybos sistema – su ar be JAV. Anot „Chatam House“, PPO narės turi imtis kurti atnaujintos tarptautinės prekybos sistemos viziją – tam reikalinga lyderystė, kurios kol kas, deja, stinga. Realia kandidate į atnaujintos sistemos lyderes galėtų tapti Europos Sąjunga, nors iki šiol ir vengė imtis konkrečių veiksmų.
Dabartinis teisinis vakuumas globalioje prekybos sistemoje ir taisyklėmis grindžiamos ekonominės tvarkos nebuvimas atveria galimybes kurti kolektyvine lyderyste grindžiamą naują sistemą, kuri būtų stabilesnė ir labiau pritaikyta šiuolaikiniams iššūkiams, tokiems, kaip galingiausiųjų šalių ekonominė prievarta ir išnaudojimu grįsta prekybos politika, juolab, kad, anot „Chatam House“, apie 80 proc. pasaulinės prekybos nėra tiesiogiai nesusijusi su JAV. Naujosios globalios prekybos sistemos taisyklės turėtų būti grindžiamos daugiašaliu bendradarbiavimu ir pritaikytos ne vien ekonominio augimo skatinimui, bet ir suderintos su socialinio teisingumo, tvarumo ir aplinkosaugos tikslais.
Unsplash.com laisvo naudojimo nuotrauka.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>