„Global Gateway“ skambiai vadinama strategija, kuria „užtikrinami tvarūs ir patikimi žmonėms ir planetai naudingi ryšiai“ bei akcentuojama, kad šia strategija prisideda prie esminių vystomojo bendradarbiavimo tikslų kaip kova su klimato kaita, skurdo mažinimas, sveikatos gerinimas ir kita. 2024 metų pabaigoje „Counter Balance“, „Eurodad“ ir „Oxfam“ publikavo tyrimą „Kas pelnosi iš „Global Gateway“? Naujoji ES vystomojo bendradarbiavimo strategija“, kuriame pateikiama detali „Global Gateway“ finansuotų projektų analizė ir programos vykdymo apžvalga.
Ataskaitoje teigiama, kad ši ES pasaulinė investicijų ir vystymosi strategija gali pakreipti vystymojo bendradarbiavimo biudžetą didžiųjų įmonių naudai, pvz., daugiau kaip 60 proc. (25 projektai iš 60-ies analizuotų) šios programos projektų yra naudingi Europos bendrovėms, tokioms kaip „Siemens“, „Suez“, „Moller Group“.
2023 m. Europos Komisja plėtodama šią programą subūrė ir ES „Gobal Gateway“ programos verslo patarėjų grupę, vienijančią 60-ies Europos įmonių, verslo asociacijų vadovus, kuriso tikslas – padėti Europos Komisijai skatinti bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi, įgyvendinant „Global Gateway“ strategiją ir plėtojant svarbiausius jos projektus.
Svarbi tyrime minima išvada susijusi su šia grupe – mažiausiai septynios bendrovės, priklausančios Europos Komisijos įsteigtai specialiai „Global Gateway“ skirtai verslo patariamajai grupei, pasirašė sutartis, finansuojamas „Global Gateway“ lėšomi. Autoriai taipogi kelia daug klausimų ir apie ES deklaruojamas šios programos vykdymo vertybes kaip pagarba žmogaus teisėms, aplinkai taikymą realių projektų įgyvendinimo rėmuose.
Pavyzdžiui, ataskaitoje teigiama, kad įgyvendinant vieną iš šios programos projektų Peru, skurdžiau gyvenančios šeimos yra skatinamos imti paskolas ekologiškam nekilnojamam turtui su didele pradine įmoka įsigyti – taip skatinamas asmens įsiskolinimas, žmogus stumiamas į dar didesnį skurdą.
Kitas pavyzdys – trys iš trylikos analizuotų vandenilio projektų, kurių įgyvendinimui reikia daug vandens, yra suplanuoti šalyse, kuriose jo trūksta, pavyzdžiui, Namibijoje, Čilėje ir Pietų Afrikoje. Ruandoje ES paremė hidroenergijos vystymo projektą, dėl kurio mažiausiai 4 500 žmonių gali būti priversti palikti savo namus ir kuris gali pakenkti jų žemei, pasėliams ir vaismedžiams.
„Global Getaway“ rėmuose ES taip pat pasirašė susitarimą su Ruandos valdžia dėl žaliavų gavybos, neatsižvelgdama į kaltinimus, jog šių žaliavų gavybą stiprina konfliktą regione. Emmanuelis Umpula Nkumba, organizacijos „Afrikos gamtos išteklių stebėjimo“ vykdomasis direktorius Kongo Demokratinėje Respublikoje nesenai interviu Poliko.eu teigė, kad „ES, kuriai reikia prieigos prie naudingųjų iškasenų, gali peržengti žmogaus teisių principus“.
Pagrindinis „Global Gateway“ finansavimo šaltinis – ES pagalbos biudžetas (NDICI), kurio pagrindiniai tikslai yra skurdo mažinimas, švietimo ir sveikatos sektorių stiprinimas ir kita. Tačiau tik 16 proc. visų „Global Gateway“ projektų investuojama į pagrindinius vystymosi sektorius, tokius kaip sveikatos apsauga, švietimas ir moksliniai tyrimai. Matant tokius analizės skaičius natūraliai kyla klausimas, ar tikrai ES pagalbos biudžetas yra skirtas skurdo mažinimui pasaulyje, ar ekonominių interesų stiprinimui?
Tyrime taip pat pabrėžiamas „Global Gateway“ strategijos neskaidrumas. Galime pabandyti ieškoti informacijos susijusios su šia programa ir pamatysime, kad trūksta viešai prieinamos informacijos apie projektus, jų finansavimą, kontraktus ir žmogaus teisių bei aplinkosaugos standartų atitikimo vertinimus. Todėl šiuo metu, nors programa jau įpusėjusi, tačiau yra labai sunku nustatyti, kiek „Global Gateway“ iš tikrųjų prisideda prie darnaus vystymosi.
Prie ataskaitos kūrimo prisidėjusi Farwa Sial, Europos skolos ir vystymosi tinklo („Eurodad“) vyresnioji politikos ir advokacijos koordinatorė, sakė: „Global Gateway“ didžiąja dalimi finansuojama iš ES pagalbos biudžeto. Visuomenė turi teisę žinoti, kam šios lėšos panaudojamos. Tačiau pabandę pasidomėti projektais, pastebėjome, kad informacijos apie juos labai trūksta, o tai kelia didžiulį susirūpinimą. Nerimaujame, jog tai, ką mums pavyko išsiaiškinti ir išanalizuoti, tėra ledkalnio viršūnė.“
Paruošė Justina Kaluinaitė, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma. Nuotr: Lubumbašio geležinkelio stotis, Kongo Demokratinė Respublika. © BBC World Service/Flickr
Ataskaitą rasite čia (anglų k.) >>
Ataskaitos santrumpa (anglų k.) >>
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.