Liepos 24-oji šiemet tapo riba, žyminčia metinį žmonijos ekonominės veiklos santykio su planeta balansą. Būtent šią dieną žmonija išnaudojo visus gamtos išteklius, kuriuos Žemė spėtų natūraliai atkurti per metus. Nuo šios dienos likusi metų dalis — tai gyvenimas „skolon“ iš gamtos, nes jos ekosistemos nebesugeba papildyti naudojamų resursų tokiu tempu, kokiu jie yra vartojami.
Žemės perviršio dieną kasmet skaičiuoja tarptautinė organizacija „Global Footprint Network“, pasitelkdama Yorko universiteto kaupiamus duomenis apie išteklių vartojimą ir planetos gebėjimą juos atkurti. Organizacijos skaičiavimai rodo, kad šiuo metu žmonija gamtos išteklius naudoja 1,8 karto greičiau nei Žemė pajėgi juos natūraliai papildyti. Tai apima CO₂ emisijas, kurių biosfera nebesugeba absorbuoti, spartesnį miškų kirtimą, intensyvesnę žvejybą ir didesnį gėlo vandens vartojimą, nei spėja susiformuoti nauji ištekliai.
„Global Footprint Network“ taip pat skaičiuoja atskirų pasaulio šalių Žemės perviršio dienas. Lietuva Žemės perviršio dieną šiemet paminėjo kovo 18-ąją. Tai reiškia, kad Lietuva sparčiau naudoja gamtos išteklius nei pasaulio vidurkis.
Gamtos išteklių perviršis daro poveikį ne tik aplinkai. Pasak ekspertų, jis kelia pavojų tiek ekonomikai, tiek visuomenės gerovei. Didėjanti šiltnamio dujų koncentracija skatina ekstremalius klimato reiškinius, nyksta biologinė įvairovė, o tai sukelia maisto ir energijos nepriteklių, didina kainų augimo grėsmę ir silpnina sveikatos sistemas. Verslai, miestai ir valstybės, nesiruošiančios šiai realybei, susidurs su vis didesne rizika.
Šių metų perviršio diena yra ankstyviausia istorijoje. Tai reiškia, kad spaudimas planetos sistemoms auga, o kiekvienais metais kaupiama vis didesnė ekologinė skola.
Ekonomistai šį reiškinį vadina rinkos nepakankamumu — kai ištekliai naudojami jų neįkainojus, o prekių ir paslaugų kainos neįtraukia žalos gamtai. Dėl to nukentėti gali ne tik vartotojai, kuriems svarbios pigios prekės, bet ir regionai, iš kurių šie ištekliai gaunami, nes jie negauna tinkamos kompensacijos už žalą gamtai.
„Global Footprint Network“ ekspertai siūlo daugiau nei šimtą būdų, kaip perviršio dieną būtų galima pavėlinti. Tarp jų — spartesnis perėjimas prie švaresnės energijos, tvaresnis miestų planavimas, žemdirbystės pertvarka ir atsakingesnė gamtos išteklių apsauga. Organizacijos vertinimu, sumažinus CO₂ išlakas iš iškastinio kuro perpus, Žemės perviršio dieną būtų galima nukelti net trimis mėnesiais.
Pasak dr. Mathis Wackernagel, vieno iš ekologinio pėdsako metodikos kūrėjų, pagal fizikos dėsnius, gamtos išteklių perviršis negali tęstis be galo. Jis baigsis — arba apgalvotais sprendimais, arba per sukrėtimus.
Ekspertų nuomone, Žemės perviršio diena — tai ne tik įspėjimas, bet ir kvietimas žmonijai keisti savo ekonominės veiklos kryptį. Taupiau ir išmintingiau naudodami gamtos išteklius, galime išsaugoti tiek gamtą, tiek gyvenimo kokybę ne tik dabarties, bet ir ateities kartoms.
Pagal „Global Footprint Network“ informaciją parengė R. Trainytė. Asociatyvi Canva.com nuotrauka.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>