Pasaulis artėja prie pavojingų klimato lūžio taškų, ir nė viena šalis nėra pasirengusi dėl to kilsiančiai geopolitinei sumaiščiai, teigiama dar 2022 m. E3G ir „Mistra Geopolitics“ paskelbtame tyrime.
Tarptautinio klimato kaitos analitinio centro E3G tyrėjai nagrinėjo, kaip klimato rizika ir priemonės, kuriomis siekiama išvengti lūžio taškų peržengimo, gali paveikti tarptautinę geopolitiką.
Pagrindinio ataskaitos autoriaus Tayloro Dimsdaleo, E3G Rizikos ir atsparumo programos Vašingtone direktoriaus bei „Mistra Geopolitics“ dekarbonizacijos temos dalyvio, teigimu, „sunkiai valdome klimato poveikį, jei atšilimas siektų tik 1°C. Kuo labiau artėjame prie lūžio taškų, pavyzdžiui, ledo dangos suirimo, tuo labiau pradedame nerimauti dėl nevaldomų padarinių. Šių pavojų supratimas pakeis viską, ką manome žinantys apie klimato kaitą ir geopolitiką. Politikai nuolat praleidžia galimybes pasirengti klimato kaitai. Tiesiogine prasme negalime sau leisti praleisti šios”.
Klimato lūžio taškų geopolitika
Pagrindinės ataskaitos autorių žinutės:
• pasaulis yra daug arčiau klimato lūžio taškų svarbiausiose Žemės sistemose, nei manyta anksčiau. Pasekmės tokios rimtos, kad geresnis rizikos supratimas turės toli siekiančių pasekmių pasauliniam bendradarbiavimui technologijų, finansų, maisto, energetikos ir migracijos srityse;
• nė viena pasaulio vyriausybė ar institucija nėra pasirengusi tokio masto pokyčiams, kokių reikia. Nors kai kurios iš jų į savo planus įtraukia klimato rizikos vertinimus, nė viena rimtai nesvarsto lūžio taškų ir dėl to kylančios geopolitinės įtampos rizikos;
• politikai vis dar gali išvengti nesuvaldomų padarinių, jei priims išsamias klimato rizikos valdymo sistemas. Tai apima investicijas į geresnius duomenis ir rizikos vertinimą, pažeidžiamų šalių ir bendruomenių finansavimo didinimą ir tarptautinio dialogo dėl ekstremalios rizikos stiprinimą.
Staigus ir dažnai negrįžtamas klimato kaitos poveikis
Klimato lūžio taškai – tai staigių ir dažnai negrįžtamų klimato sistemos pokyčių ribos. Naujausi moksliniai duomenys apie ekstremalią riziką įspėja, kad kai kurie klimato lūžio taškai jau yra peržengti. Kiti kritiniai taškai gali būti pažeisti net ir atšilus mažiau nei 2 °C. Tarp jų – Grenlandijos ir Antarktidos ledo dangų tirpimas, Golfo srovės susilpnėjimas, Amazonės miškų ir koralinių rifų nykimas, Atlanto meridianinės virstančios cirkuliacijos sulėtėjimas.
Šių lūžio taškų poveikio negalima įvertinti vien ekonomine ar aplinkosaugine prasme, tačiau jie turėtų skaudžių padarinių žmonių visuomenei ir tarptautiniam saugumui.
Tyrime nustatytas klimato lūžio taškų poveikis penkiose skirtingose srityse:
• Tokios technologijos, kaip geoinžinerija, nėra išbandytos ir kelia nenumatytų pasekmių, kurios gali būti nevienodai geografiškai paplitusios, riziką.
• Prisitaikymo prie klimato kaitos ir nuostolių bei žalos finansavimo klausimai jau dabar yra ginčytini, o didėjant rizikai jie taps dar aktualesni.
• Dėl lūžio taškų gali kilti grėsmė apsirūpinimo maistu saugumui, o tai gali prisidėti prie politinio ir socialinio nestabilumo.
• Tikėtina, kad lūžio taškų peržengimas gali turėti įtakos energetiniam saugumui, o tai gali paskatinti energetikos pertvarką, bet taip pat pakeisti energijos gamintojų ir vartotojų galios pusiausvyrą visame pasaulyje.
• Migracijos srautai gali sustiprėti dėl ekstremalaus klimato poveikio, sukeldami geopolitinę įtampą tarp šalių ir regionų. Šiam galimam geopolitiniam poveikiui neskiriama pakankamai politinio dėmesio ir planavimo. Tai gali lemti geopolitinį susiskaldymą, kai šalys nusprendžia „veikti pavieniui“, o tai kelia pavojų vykdomoms klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos pastangoms.
Parengta pagal „Mistra Geopolitics“ metinės ataskaitos informaciją. Parengė R. Trainytė. Asociatyvi nuotrauka – ataskaitos viršelio fragmentas.
Ataskaitą anglų kalba galima rasti čia >>
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.