2028 m. Europos Sąjungoje pradės veikti nauja anglies dioksido apmokestinimo sistema ETS2, apimsianti pastatų šildymui, kelių transportui ir daliai kitų sektorių naudojamą kurą. Sistema turėtų paskatinti mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau kartu gali padidinti namų ūkių ir transporto išlaidas.
Todėl šalia ETS2 kuriama ir kita sistema – Socialinis klimato fondas. Jo lėšomis valstybės turės padėti pažeidžiamiems žmonėms mažinti energijos ir transporto išlaidas ne tik kompensuodamos dalį kaštų, bet ir finansuodamos būsto renovaciją, švaresnį šildymą, viešąjį transportą ar kitus sprendimus.
Šis santykis – tarp anglies kainos ir realių galimybių jos išvengti – taps vienu svarbiausių ETS2 išbandymų.
ETS2 prasidės ne rytoj, tačiau sistema jau kuriama
ETS2 buvo numatyta pradėti 2027 m., tačiau šiemet pakeitus Europos klimato teisę, jos visiškas veikimas perkeltas į 2028 m. Tuo pačiu metu pasirengimas nesustojo.
Europos Komisija spalio 1 d. paskelbė pirmąjį ETS2 aukcionų kalendorių. Pirmieji ETS2 leidimų aukcionai numatyti 2027 m. sausį, nors pati sistema pilnai pradės veikti 2028 m.
Pagal ETS2 taisykles tiesioginiai sistemos dalyviai bus ne gyventojai ir automobilio vairuotojai, o kuro tiekėjai. Jie turės įsigyti emisijų leidimus pagal jų rinkai pateikiamo kuro išmetamą CO₂ kiekį. Kuro tiekėjų patiriamos sąnaudos gali būti perkeltos į galutinę kuro kainą.
Todėl žmogus leidimo pirkti neturės, tačiau anglies kaina gali atsispindėti degalų ir iškastinio kuro naudojamo šildymui kainoje.
Kodėl prie anglies kainos reikia socialinio fondo?
Europos Komisija skaičiuoja, kad Socialinis klimato fondas 2026–2032 m. mobilizuos 86,7 mlrd. eurų. ES biudžeto dalis sudarys 65 mlrd. eurų, o likusi suma bus padengta valstybių narių finansiniu prisidėjimu. Fondas skirtas namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams.
Pinigai gali būti naudojami energijos vartojimo efektyvumui didinti, pastatams renovuoti, švaresnėms šildymo ir vėsinimo sistemoms, atsinaujinančiajai energijai, viešajam ir mažataršiam transportui. Tam tikrais atvejais leidžiama ir laikina tiesioginė pajamų parama.
Tokiu būdu sukuriama gana neįprasta politinė schema: anglies kaina turi mažinti iškastinio kuro vartojimą, o pajamos iš anglies kainos turi padėti žmonėms nuo jo atsitraukti.
Lietuva jau turi savo planą
Lietuvos Socialinį klimato planą Europos Komisija patvirtino birželį. Rugsėjo 30 d. Lietuva ir Komisija pasirašė fondo įgyvendinimo sutartį.
Iki 2032 m. Lietuvoje numatyta mobilizuoti apie 884 mln. eurų, iš jų beveik 663 mln. eurų sudarys ES Socialinio klimato fondo lėšos.
Plane numatyta parama daugiau kaip 40 tūkst. pažeidžiamų namų ūkių energiniam efektyvumui didinti. Namų renovacijai gali būti finansuojama nuo 50 iki 85 proc. išlaidų, priklausomai nuo priemonės ir būsto situacijos.
Transportui numatyta apie 440 mln. eurų. Plane yra elektromobilių ir jų įkrovimo infrastruktūros, viešojo transporto, dviračių infrastruktūros, užsakomojo transporto paslaugų ir kitų priemonių. Numatyta daugiau kaip 280 kilometrų naujos dviračių infrastruktūros, daugiau kaip 300 elektrinių autobusų ir užsakomasis transportas 54 savivaldybėse.
Tai reiškia, kad Lietuvoje Socialinis klimato fondas jau nebėra vien būsimas ES finansavimo instrumentas. Konkrečios priemonės ir jų biudžetai yra numatyti, o didelė dalis jų turėtų būti pradėta įgyvendinti 2027 m.
Tačiau pinigų suma dar nepasako, ar sistema bus teisinga
Būtent čia atsiranda nevyriausybinių organizacijų ir tyrėjų klausimai.
EEB ir Vidurio bei Rytų Europos organizacijų konsorciumo vykdomas „ClimateFair Monitor“ projektas dvejus metus stebėjo, kaip šešios šalys – Bulgarija, Vengrija, Latvija, Lenkija, Rumunija ir Slovėnija – ruošiasi pastatų ir transporto dekarbonizacijai. Naujausiose išvadose teigiama, kad formalios politikos ir finansavimo priemonės daugelyje šalių jau egzistuoja, tačiau jų įgyvendinimas nevienodas: būstų renovacijos tempai išlieka per maži, viešasis transportas daug kur nepakankamai finansuojamas, o paramos priemonės ne visada pasiekia pažeidžiamiausius namų ūkius.
Organizacijos taip pat atkreipia dėmesį į administracinius gebėjimus, visuomenės informavimą ir paramos tikslinimą. Jų vertinimu, jei žmonės negali realiai pakeisti savo būsto šildymo ar transporto naudojimo, vien aukštesnė iškastinio kuro kaina gali tapti socialinio nepasitenkinimo šaltiniu.
Ką parodė 2026 m. kuro kainų šokas?
Naujausia „ClimateFair Monitor“ analizė leidžia pažvelgti į dar aktualesnį eksperimentą. Šešiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse organizacijos ištyrė, kaip vyriausybės reagavo į 2026 m. iškastinio kuro kainų šoką.
Dažniausiai pasirinktos priemonės buvo kuro mokesčių mažinimas, kainų ribojimas ir plačiai taikomos subsidijos. Tyrėjai nustatė, kad tokios priemonės trumpuoju laikotarpiu sumažino vartotojų išlaidas, tačiau kartu silpnino paskatas mažinti iškastinio kuro vartojimą, o dalis naudos teko ir didesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams.
Ataskaitoje kaip alternatyva išskiriama tikslingesnė parama pažeidžiamiems žmonėms, finansuojama iš anglies kainodaros ar kitų pajamų, kartu investuojant į energijos vartojimo efektyvumą, viešąjį transportą ir atsinaujinančiąją energiją.
Tai svarbi ETS2 pamoka: vienodas kuro kainos mažinimas ir tikslinė parama nėra tas pats dalykas.
Energetikos renovacija prieš kompensaciją už sąskaitą
Socialinio klimato fondo logika iš dalies grindžiama tuo, kad parama turėtų mažinti ne tik dabartinę sąskaitą, bet ir patį priklausomumą nuo brangaus iškastinio kuro.
Pavyzdžiui, apšiltintas namas ateityje sunaudos mažiau energijos, o efektyvesnė šildymo sistema gali sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Lygiai taip pat viešasis transportas ar užsakomasis transportas gali sumažinti poreikį naudoti automobilį ten, kur alternatyvų anksčiau praktiškai nebuvo.
Tačiau tokios investicijos reikalauja laiko. Parama renovacijai nepadeda žmogui, kuris šią žiemą jau gauna didesnę sąskaitą už šildymą. Todėl ES taisyklės leidžia Socialinio klimato fondu finansuoti ir laikiną tiesioginę pajamų paramą.
Diskusija dėl ETS2 iš esmės sukasi apie šių dviejų rūšių pagalbos santykį: kiek pinigų skirti tam, kad žmonėms būtų lengviau išgyventi kainų pokytį, ir kiek – tam, kad po kelių metų tas žmogus apskritai būtų mažiau priklausomas nuo iškastinio kuro.
Kaina turi būti pakankama, bet ne per didelė
ETS2 kūrėjai nuo pradžių numatė ir apsaugą nuo pernelyg staigaus anglies kainos kilimo.
Birželį Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė preliminarų susitarimą sustiprinti ETS2 rinkos stabilumo rezervą. Pagal susitarimą, kai anglies kaina viršys 45 eurus už toną CO₂ ekvivalento 2020 m. kainomis, iš rezervo galės būti išleista iki 40 mln. papildomų leidimų – dvigubai daugiau nei buvo numatyta anksčiau.
Tai rodo, kad pati ES pripažįsta galimą įtampą tarp dviejų tikslų: anglies kaina turi būti pakankamas signalas keisti energijos vartojimą, tačiau pernelyg staigus jos šuolis gali sukelti ekonominių ir socialinių problemų.
Ką šiuo metu klausia NVO?
Spalio 12 d. Briuselyje Europos aplinkosaugos biuras (EEB) rengia konferenciją „Is ETS2 Bad for the Economy and Citizens?“. Joje bus aptariami dvejų metų „ClimateFair Monitor“ stebėjimo rezultatai šešiose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, taip pat ekonominis klimato politikos poveikis, ETS2 įgyvendinimo praktika ir priemonės, galinčios padaryti pertvarką socialiai teisingesnę.
NVO pozicijos šiame procese nėra vienodos visais klausimais, tačiau bendras rūpestis gana aiškus: anglies kainodara neturėtų būti atskirta nuo klausimo, kokias realias alternatyvas žmonės turi šiandien.
Prastai apšiltinto būsto gyventojas negali per naktį pakeisti savo namo. Kaimo vietovėje gyvenantis žmogus ne visada gali atsisakyti automobilio. Mažoje įmonėje ne visuomet yra lėšų investuoti į naują šildymo ar transporto sistemą.
Todėl ETS2 poveikis priklausys ne tik nuo anglies kainos, bet ir nuo to, kaip greitai valstybės sugebės pasiūlyti žmonėms praktiškai prieinamas alternatyvas.
Lietuvoje tai jau tampa ne teoriniu klausimu
Lietuvos plane numatyti skaičiai gana įspūdingi: dešimtys tūkstančių renovuojamų būstų, elektromobiliai, viešasis transportas, dviračių infrastruktūra, užsakomasis transportas regionuose ir judumo piniginės.
Komisija vertina, kad įgyvendinus planą iki 2032 m. pažeidžiamų namų ūkių skaičius turėtų sumažėti beveik 42 tūkst., o pažeidžiamų transporto naudotojų – daugiau kaip 74 tūkst.
Todėl svarbiausias artėjančio ETS2 etapas Lietuvoje bus ne vien pats anglies kainos atsiradimas. Daug svarbesnis klausimas – ar Socialinio klimato fondo investicijos bus pakankamai greitos, tikslinės ir prieinamos tiems, kurie šiandien turi mažiausiai galimybių pakeisti savo energijos vartojimą.
ETS2 didins iškastinio kuro kainą, o Socialinio klimato fondo užduotis – padėti žmonėms mažiau nuo jo priklausyti. Ar šios dvi politikos veiks išvien, paaiškės įgyvendinant pirmąsias priemones.
Klimato reporterių informacija. Su DI sukurta iliustracija.