Jau apie 20 metų biodegalai, pagaminti iš maistinių ir pašarinių augalų,
pavyzdžiui: rapsų, javų ar alyvpalmių, Europoje maišomi su iškastiniu kuru –
dyzelinu ir benzinu. Tokio tipo biodegalai šiuo metu sudaro didžiausią
neiškastinės energijos dalį transporte.
Augalinės kilmės biodegalai reklamuojami kaip būdas sumažinti kelių
transporto išmetamo CO2 kiekį ir apsaugoti klimatą, tačiau tai tėra klaidinimas.
Augalams tokiems kaip rapsai ar alyvpalmės auginti reikia milžiniškų žemės
plotų, jos apdirbimo, gamybos bei didžiulių kiekių pesticidų, mineralinių trąšų ir iškastinio kuro naudojimo. O tai susiję su tarša, miškų ir pievų naikinimu,
biologinės įvairovės praradimais ir didžiuliais šiltnamio efektą sukeliančių dujų
išmetimais.
Biodegalų naudojimas turi ne tik neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, bet kaip
apgaulingas sprendimas prisideda prie to, kad elektrifikacija yra mažiau sparti.
Be to, privalomas tokių biodegalų priedo maišymas vartotojams kainuoja
šimtus milijonų eurų.
Galiausiai, Lietuvos biodegalų pramonė pastaruosius 20 metų buvo
subsidijuojama iš Lietuvos biudžeto ir tas kainavo daugiau nei 100 milijonų
eurų visiems Lietuvos gyventojams.
Naikinamos daugiametės pievos, kad būtų kur sodinti rapsus
Kuo didesnė žolinių augalų įvairovė (ypač giliai įsišaknijančių, ankštinių augalų)
daugiametėse pievose, tuo daugiau pieva gali sugerti CO2. Rūšimis turtingos
daugiametės pievos teikia ir kitas ekosistemines paslaugas, pavyzdžiui, pievos
gerina dirvožemio struktūrą. Taip pat pievų augalija mažina eroziją, valo
vandenį, švelnina sausrų ir potvynių poveikį.
Daugiametės pievos yra daugelio tik joms būdingų augalų, gyvūnų, grybų ir kitų gyvybės formų prieglobstis, teikiantis naudą žmogaus gerovei ir fizinei bei psichologinei sveikatai.
Tinkamai reguliuojant ganomų gyvulių tankumą ir tręšimą, galima padidinti rūšių įvairovę pažeistose ir atkuriamose daugiametėse pievose ir taip didinti
CO2 kaupimą dirvožemyje. Tokia praktika mažina ŠESD išmetimus, oro ir vandens taršą, gerina dirvožemio būklę ir palaiko sveiko maisto ir pašarų
auginimą. Tačiau pastaruosius dvidešimt metų vyko priešingas procesas, daugėjo suariamų pievų ir ganyklų, kuriuose buvo sėjamos grūdinės kultūros,
pavyzdžiui, rapsai.
Rapsų biodegalai prisideda prie klimato kaitos daugiau nei naftos degalai
Augant rapsų laukams bei mažėjant pievoms ir ganykloms pasikeitė jų santykis su klimatu. Pievos ir ganyklos, kurios anksčiau sekvestruodavo CO2 iš atmosferos ir mažindavo klimato kaitos mastą, nuo 2023 m. pradėjo prisidėti prie klimato kaitos.
Plačiau – projekto ŽALINK paruoštoje gerųjų praktikų ribojant biodegalus ataskaitoje>>